Archyvinė tinklalapio versija Prezidento Rolando Pakso kadencijos metu (2003 02 26–2004 04 06)

English version
Prezidento veikla
Kalbos
Pranešimai spaudai
Vizitai
Respublikos Prezidentas
Biografija
Prezidento institucija
Istorija
Teisinė aplinka
Prezidento rūmai
Istorija
Virtuali ekskursija

Respublikos Prezidento Rolando Pakso sveikinimas Kovo 11-osios akto signatarams Nepriklausomybės dienos atkūrimo proga

2004.03.11

Gerbiamasis Seimo Pirmininke,

Gerbiamas Ministre Pirmininke,

Garbūs signatarai,

Gerbiamieji Seimo nariai,

Ponios ir ponai,


Džiaugiuosi vėl Jus čia matydamas. Nuoširdžiai sveikinu Jus, kartu ir visus Lietuvos žmones, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos proga!

Šią vaiskią pavasario dieną, kai, rodos, ir pati gamta sveikina Lietuvą, primindama mums Kovo 11-osios prasmę ir didybę, mus pasiekė skaudi žinia apie teroristų išpuolius Madride, kur teroristiniai sprogdinimai nusinešė daugybę nekaltų žmonių gyvybių.

Visa širdimi smerkiu teroristų veiksmus ir reiškiu gilią užuojautą Ispanijos žmonėms.

Gerbiamieji,

Kaip ryški žvaigždė Kovo 11-oji spindės ir po šimto metų, tačiau šiųmetinį minėjimą išskiria kitas nepaprastos svarbos įvykis – Lietuva tampa NATO nare. Įvykiai Madride tik sustiprins mūsų ryžtą ginti savo ir kitų tautų laisvę bei civilizacijos vertybes.

Vakar Seimas simboliniu balsų skaičiumi - šimtu - ratifikavo Šiaurės Atlanto sutartį. Netrukus Jūsų akivaizdoje pasirašysiu įstatymą dėl Šiaurės Atlanto sutarties ratifikavimo ir kitus dokumentus. Niekas neabejoja, kad po trijų savaičių Lietuva bus garbingai priimta į Aljansą.

Tai - didžiulis mūsų atgimusios valstybės laimėjimas, kurio, suprantama, negalėtų būti be Kovo 11-osios, be tų penkių valstybingumo idėją išreiškusių Akto sakinių.

Todėl pirmiausiai norėčiau kreiptis į Jus, brangieji Lietuvos Nepriklausomos Valstybės Atkūrimo Akto signatarai.

Artėjant šiai šventei, Lietuvos žmonės vėl turėjo progos televizorių ekranuose pamatyti istorines 1990 metų kovo 11-osios minutes, kai Jūs, priėmę Nepriklausomybės Aktą, stovėjote susikibę aukštai iškeltomis rankomis, o veidai švytėjo džiaugsmu. Veidai atspindėjo ir didžiulį ryžtą.

Aukščiausiosios Tarybos rūmų prieigose ir vidiniame kieme tą vakarą džiūgavo vilniečiai. Tai buvo visuotinė šventė, ir, rodos, pačiame ore tvyrojo tautos valia, kurią Jūs taip drąsiai ir ryžtingai išreiškėte.

Manau, kad Jūsų širdyse tada nebuvo vietos baimei, nors iš tikrųjų nerimauti būta dėl ko. Priešiškos mūsų laisvei jėgos šiam įvykiui rengėsi tarsi karui.

Kitas dalykas, kad daugelis negalėjo ir įsivaizduoti to pasirengimo mastų. Viena aišku: jeigu būtų jau tada įsisukusi sovietų smurto mašina, pirmiausiai tai būtumėte patyrę Jūs, signatarai.

Dabar tai - jau didžios pagarbos verta istorija. Nėra abejonių, kad Kovo 11-oji Lietuvos istorijoje išliks tarp iškiliausių mūsų valstybės datų, kaip turi išlikti ir Jūsų, svarbiausių šio didingo įvykio dalyvių, vardai.

Priimdami Nepriklausomybės Aktą Jūs buvote vieningi, suburti tos pačios kilnios idėjos ir todėl daug kam, žvelgiant į Jus, tikriausiai kilo ypatingo bendrumo, nedalomumo įspūdis, prislopinęs kiekvieno iš Jūsų, kaip asmenybės, spalvas – charakterius, pažiūras ir įsitikinimus.

Nebuvo tada Lietuvoje svarbesnių žmonių už Jus, signatarus, nors tuo metu šiuo žodžiu Jūsų dar niekas nevadino.

Laikas ir likimas, deja, kai kuriems iš Jūsų buvo negailestingi. Iš amžinybės į mus jau žvelgia šviesios atminties Birutė Nedzinskienė, Valerijonas Šadreika, Kazimieras Antanavičius, Česlovas Kudaba, Jokūbas Minkevičius, Gintaras Ramonas, Petras Poškus.

Tačiau šie žmonės paliko savo pėdsaką Lietuvos Nepriklausomybės istorijoje ir mūsų šalies kelyje į Europą, į Vakarų pasaulį.

Gerbiamieji,

Nuo istorinės Kovo 11-osios prabėgo keturiolika metų – su lemtingais išbandymais, kuriuos atlaikėme, ir paklydimais, kurių neišvengėme.

Šiandien, atsiveriant naujai perspektyvai, kiekvienas turime paklausti savęs, ko nepadarėme, ką privalome padaryti, kad visi Lietuvos žmonės gyventų turtingiau ir saugiau, kad patirtų mažiau skriaudų ir nevilties, kad neteisingumo šešėliai netemdytų didingosios dienos - Kovo 11-osios.

Narystė NATO ir Europos Sąjungoje – laimėjimas, kurį pasiekėme sutelktu darbu, bendromis politikų, diplomatų, valstybės institucijų ir visų Lietuvos žmonių pastangomis.

Sutelktos pastangos, santarvė ir vienybė bus svarbiausioji valstybės sėkmės bei žmonių gerovės sąlyga ir rytoj, ir po mėnesio sugrįžus į Vakarų erdvę, ir visada.

Dar kartą nuoširdžiai sveikinu ir linkiu visiems kuo geriausios kloties.

Prezidento spaudos tarnyba

Paruošė Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija. Cituojant būtina nurodyti šaltinį.