Archyvinė tinklalapio versija Prezidento Rolando Pakso kadencijos metu (2003 02 26–2004 04 06)

English version
Prezidento veikla
Kalbos
Pranešimai spaudai
Vizitai
Respublikos Prezidentas
Biografija
Prezidento institucija
Istorija
Teisinė aplinka
Prezidento rūmai
Istorija
Virtuali ekskursija

Respublikos Prezidento Rolando Pakso kalba Seime 2004 m. kovo 9 d.

2004.03.09

Respublikos Prezidento Rolando Pakso kalba Seime 2004 m. kovo 9 d.

Gerbiamas (Seimo Pirmininke)(Pirmininkaujantis),
(Gerbiamas Ministre pirmininke),
Gerbiamieji Seimo nariai,
Ponios ir ponai,


Rytoj Lietuvos Respublikos Seimas priims sprendimą, kuris neabejotinai įeis į mūsų valstybės istoriją.

Prieš keturiolika metų, 1990-ųjų kovo 11-ąją, šioje salėje Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo nariai, tarp jų – ir šiandien čia esantys parlamentarai, paskelbė Nepriklausomybę.

Nuo tol pradėjome sudėtingą valstybės kūrimo darbą, kurio viena iš sričių - daug susitelkimo ir atsakomybės reikalaujanti Europinė ir transatlantinė integracija. Tą ilgą kelią jau rytoj vainikuos Šiaurės Atlanto sutarties ratifikavimas, o šiek tiek daugiau kaip po mėnesio – narystė Europos Sąjungoje.

NATO sutarties ratifikavimo diena liks tarp svarbiausių pastarojo Lietuvos istorijos skirsnio datų: kaip 1991 metų rugsėjo 17-oji, kai mūsų šalis sugrįžo į Jungtines Tautas, kaip praėjusių metų balandžio 16-oji, kai Atėnuose pasirašėme Stojimo į Europos Sąjungą sutartį.

Mūsų narystė Aljanse – tai daugiau negu saugumo skydas. NATO – tai tarsi istorinių skriaudų atitaisymas, lemties atlygis daug kentėjusiai tautai – už sibirus, už pokario laisvės kovas, už baisias netektis, už didelio pasaulio abejingumą, už Sausio auką.

Gerbiamieji,

Ši diena yra ir dar viena proga pragmatiškai pamąstyti, kodėl Lietuvai, kaip ir kitoms Vidurio ir Rytų Europos valstybėms, yra svarbi narystė NATO?

Narystė nėra susijusi vien su tiesiogine užsienio karine grėsme. Toks požiūris būtų pernelyg supaprastintas. Tampame NATO nariais, nes siekiame atkurti istorinį teisingumą. To reikalauja Lietuvos interesai ir dabarties pasaulio iššūkiai.

Jei ne penkiasdešimt metų trukusi okupacija, tikriausiai būtume buvę tarp NATO steigėjų. Realybė, deja, buvo kitokia. 1949 metų balandžio 4-ąją, kai Vašingtone buvo pasirašyta Šiaurės Atlanto sutartis, Lietuvos žmonės turėjo nedaug galimybių išgirsti apie Sutarties preambulėje išreikštą Aljanso kūrėjų valią – apsaugoti tautų laisvę, bendrą paveldą ir civilizaciją, grindžiamą demokratijos, žmogaus laisvės ir teisės viršenybės principais.

Sovietų okupuotos Lietuvos oficiozas “Tiesa” tomis dienomis rašė: “Tie, kurie svajoja “šaltąjį karą” paversti tikru karu, karčiai suklys savo apskaičiavimuose. Svarbiausias veiksnys griaunantis jų planus, yra Tarybų Sąjungos politika”. Citavau netaisyta kalba.

Nors sovietų propagandos ruporai metų metais koneveikė NATO, kaip agresyvų, vadinamajam progresyviam socialistiniam lageriui priešišką karinį politinį bloką, daugeliui Lietuvos žmonių ir tada Aljansas buvo saugumo, stabilumo, taikos simbolis ir teikė vilties sulaukti teisingumo valandos.

Kartu su visais Lietuvos žmonėmis džiaugiuosi, kad tiesa bei teisingumas triumfuoja, ir mūsų šalis sėkmingai, užtikrintai grįžta į Vakarų civilizacijos erdvę. Tai suteikia optimizmo ir tvirtumo dėl mūsų valstybės ir mūsų vaikų ateities.

Naudodamasis garbinga Seimo tribūna, norėčiau pažvelgti ir į ateitį. Šiandien mes keliame klausimą: kokios Lietuvos sieksime, būdami NATO nariais, ir kokia NATO bus sparčiai kintančiame pasaulyje?

Šiandieną mes įstojame į kitokį Aljansą, negu buvo tas, į kurio duris pasibeldėme prieš 10 metų. NATO, veikdamas už Aljanso ribų, peržengė geografines senosios Europos sienas. Šiandieninis NATO -- tai stiprus pasaulinis Aljansas.

Lietuva NATO nare tampa tuo metu, kai transatlantinė saugumo sistema išgyvena esmingiausią transformaciją nuo pat jos sukūrimo dienos. Tai mums, naujai organizacijos narei, bus svarbus pranašumas, nes atsiras galimybė laisviau manevruoti apibrėžiant ir įgyvendinant mūsų šalies nacionalinius interesus.

Lietuva jau šiandien prisiima visus su naryste Aljanse susijusius įsipareigojimus. Neperspektyvus būtų bet koks bandymas kvestionuoti Lietuvos ar kitų šalių narystės Aljanse lygiavertiškumą, neturi ateities bandymai sumenkinti mūsų narystę.

Lietuvos užsienio politika, pasižyminti iniciatyvumu ir pragmatiškumu, tampa bendros Aljanso politikos dalimi. Savo žiniomis, patirtimi ir aktyvia veikla padėsime įgyvendinti Aljanso politiką.

Stiprus Aljansas šiandien yra vienintelė organizacija, galinti efektyviai užtikrinti Lietuvos ir visos Europos saugumą bei stabilumą naujų grėsmių ir iššūkių akivaizdoje.

Ypač norėčiau pabrėžti, kad Jungtinių Valstijų politinis ir karinis buvimas Europoje yra tiesioginis Lietuvos saugumo interesas. Lietuva ir ateityje rems pastangas, skirtas transatlantinių ryšių stiprinimui, glaudžiam Europos ir Šiaurės Amerikos šalių bendradarbiavimui.

Esu įsitikinęs, kad NATO plėtra sustiprins ir gerus Lietuvos santykius su kaimyninėmis valstybėmis, prisidės prie stabilumo, tarpusavio pasitikėjimo, laisvės bei demokratijos stiprinimo regione.

Tvirtai remiu NATO “atvirų durų” politiką. Europos demokratinėms šalims, siekiančioms suartėjimo su Aljansu, tokia galimybė turi išlikti ir ateityje. Nepamirškime Vilniaus proceso dvasios ir idėjų.

Tapę NATO nariais negalime sumažinti dėmesio nacionaliniam saugumui ir efektyviam dalyvavimui Aljanso veikloje. Būtina užtikrinti tinkamą užsienio bei saugumo politiką įgyvendinančių institucijų finansavimą bei tvirtą plačiosios visuomenės paramą.

Čia, Seime, kreipiuosi į politines partijas ir kviečiu pratęsti jau istoriniu tapusį partijų susitarimą dėl dviejų procentų šalies bendrojo vidaus produkto skyrimo krašto apsaugai.

Ryškus Lietuvos ekonomikos augimas leidžia reikiamai finansuoti krašto apsaugos sistemą, kad būtų patenkinti visi poreikiai, įskaitant ir efektyvią kariuomenės reformą. Šiandien turime kurti mobilią, efektyvią, gerai parengtą kariuomenę.



Dabarties grėsmės mūsų šaliai ir Vakarų civilizacijai kitokios: jos nežino geografinių ribų, jos nesuskaičiuojamos artilerijos vienetais, nematomos net iš tobuliausio žvalgybinio lėktuvo.

Šiandieną, cituojant dienraščio “New York Times” apžvalgininką Tomą Friedmaną, mes turime eiti į bloguosius pasaulio rajonus, nes kitaip jie ateis pas mus. Ateis prekyba ginklais, narkotikais, nelegalių migrantų srautais, masinio naikinimo ginklo ir terorizmo pavidalu.

Tapę NATO nariais, būsime saugesni negu bet kada anksčiau mūsų istorijoje. Saugumas yra svarbi, o dažnai ir esminė prielaida, leidžianti sėkmingai puoselėti kultūrą bei sparčiai plėtoti ūkį.

Turbūt geriausiai Lietuvos laimėjimus simbolizuoja 2002 metų lapkritį Lietuvą aplankiusio JAV Prezidento George`o Busho žodis: “Stebuklas”.

Prisiminkime 1994 metų sausį, kai Prezidentas Algirdas Brazauskas oficialiai kreipėsi į tuometinį NATO Generalinį sekretorių dėl Lietuvos priėmimo į Aljansą. Tada tikrai atrodė, kad tik stebuklas gali padėti Lietuvai taip greitai pasiekti šį tikslą.

Kodėl mums pavyko? Pritardamas premjero minčiai sakyčiau, kad į NATO stojo ne Seimas ir Vyriausybė, o visa Lietuva. Integraciją palaikė visos didžiausios Lietuvos politinės partijos ir, svarbiausia, žmonės. Buvome vieningi, todėl buvome stiprūs.

Šia iškilia proga dėkoju visiems Lietuvos žmonėms už kasdienį triūsą ir tikėjimą ateitimi. Nuoširdžiai sveikinu Jus visus, nes Jūsų darbai, mintys, siekiai ir poelgiai atveria naują Lietuvos istorijos etapą.

Linkiu mums visiems visada išlikti stipriais ir vieningais. Neabejoju, kad Jūsų, gerbiamieji Seimo nariai, balsavimo rezultatai tai akivaizdžiai patvirtins.

Ačiū.

Paruošė Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija. Cituojant būtina nurodyti šaltinį.