Archyvinė tinklalapio versija Prezidento Rolando Pakso kadencijos metu (2003 02 26–2004 04 06)

English version
Prezidento veikla
Kalbos
Pranešimai spaudai
Vizitai
Respublikos Prezidentas
Biografija
Prezidento institucija
Istorija
Teisinė aplinka
Prezidento rūmai
Istorija
Virtuali ekskursija

Lietuvos Respublikos Prezidento Rolando Pakso kalba užsienio šalių ambasadoriams, reziduojantiems Vilniuje

2004.01.15

Jūsų Ekscelencijos ambasadoriai,

Ponios ir ponai,

Man itin malonu šiandien Jus matyti šioje salėje. Nuoširdžiai dėkoju už apsilankymą. Sveikinu Jus ir Jūsų atstovaujamas šalis mums visiems įžengus į naujus 2004-uosius.
Pasibaigus šventiniam Kalėdų ir Naujųjų metų laikotarpiui, sugrįžtame prie įtempto darbo, todėl metų pradžioje vykstantis mūsų susitikimas, man atrodo, yra ir simboliškas, ir prasmingas.

Garbūs užsienio šalių atstovai,

Džiaugiuosi galimybe pasidalyti su Jumis mintimis apie praėjusius metus bei aptarti svarbiausius ateities tikslus ir uždavinius.
Be abejo, pirmiausiai aš privalau pakalbėti apie šiuo metu Lietuvoje vykstančius procesus.
Kad ir kokie skausmingi įvykiai klostytųsi Lietuvoje, mano nuomone, jie neturėtų pažeisti esminių demokratijos principų. Suvokiu, kad esame tik demokratinio kelio pradžioje ir turime daug ir kantriai mokytis.
Seniai yra pastebėta, kad demokratija, jos institucijų tvirtumas išryškėja ne tada, kai viskas vyksta sklandžiai, o susiklosčius krizinei situacijai. Būtent krizė parodys, kaip funkcionuoja mūsų svarbiausi politiniai ir teisiniai institutai.
Prieš dvi dienas Seime, minint sovietų agresijos 13-ąsias metines, kalbėjau apie tai, kad laisvę atgavusi Lietuva eina pasirinktu Europos keliu, ir šis sprendimas niekam arba beveik niekam nekelia abejonių.
Be to, pabrėžiau, kad šiuo metu Lietuvoje sukelta politinė sumaištis neturi sulėtinti mūsų žingsnių. Tačiau negalime užmiršti, kad į Europą turime ateiti ne tik su gerais ekonominiais rodikliais, bet ir kaip brandi teisinė valstybė.
Asmeniškai aš dėsiu visas pastangas, kad Lietuva pateisintų Jūsų šalių pasitikėjimą ir paramą, kurią jautėme visus trylika laisvės metų. Norėčiau pridurti, kad, nepaisant vidinės politinės sumaišties, Lietuvoje buvo, yra ir bus visiškas sutarimas svarbiausiais užsienio politikos klausimais. Kad ir kaip pasibaigtų ši aštri politinė kova, o aš žinau kaip ji baigsis, mes sugebėsime užtikrinti užsienio politikos tęstinumą.
Visa tai stiprina mano tikėjimą, kad mes, Lietuvos žmonės, išlaikysime mums tekusį išbandymą. Tikiu, kad iš šios situacijos išeisime sustiprėję.

Ponios ir ponai,

Vienu didžiausiu praėjusių metų įvykių tapo balandžio 16 dieną Atėnuose pasirašyta Stojimo į Europos Sąjungą sutartis. Gegužės mėnesį šalies ateičiai vieningoje Europoje referendume pritarė Lietuvos žmonės. Todėl 2003 metai mums – istoriniai.
Praėjusiais metais itin atsakingai ruošėmės narystei Europos Sąjungoje. Nors Europos Komisija paskutiniame Monitoringo raporte Lietuvą įvertino ypač gerai, iki šių metų gegužės 1 dienos mes privalome užbaigti Komisijos nurodytų įsipareigojimų įgyvendinimą.
2004 metais mūsų europinė dienotvarkė įgaus kokybišką pokytį: nuo narystės siekimo pereisime prie efektyvaus ir kokybiško narystės užtikrinimo.
Praėjusiais metais atsakingai buvo imtasi įgyvendinti regioninius infrastruktūrinius projektus. Džiugu, kad bendri Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Estijos ir Suomijos veiksmai šioje srityje sulaukė Europos Komisijos dėmesio.
Esu ne kartą pabrėžęs, kad, mano nuomone, Via Baltica, Rail Baltica, Elektros tilto bei kitų regioninių transporto ir energetikos projektų įgyvendinimas užtikrins realią rytinėje Baltijos jūros pakrantėje esančių šalių integraciją į vieningą Europą.
Praėjusiais metais Lietuva aktyviai dalyvavo derybose dėl Europos Sąjungos Konstitucinės sutarties. Mūsų šalis siekė ir sieks, kad Europos Sąjunga būtų demokratiška ir efektyvi organizacija, kurioje girdimas kiekvienos šalies balsas. Nedramatizuojame pernai gruodžio mėnesį įvykusio tam tikro nuomonių išsiskyrimo - diskusijos dėl ateities tebevyksta, ir tai yra normalus procesas.
2003 metais visas pasaulis, kartu ir Lietuva, dar kartą patyrė naujų iššūkių saugumo srityje. Irako krizė aiškiai parodė, kaip svarbu yra užtikrinti glaudų Europos ir Amerikos ryšį, todėl Lietuva aktyviai rėmė ir rems transatlantinį bendradarbiavimą.
Ir toliau aktyviai prisidėsime prie civilizuotos pasaulio bendruomenės kovos su tarptautiniu terorizmu. Man pačiam praėjusiais metais teko lankyti Lietuvos karius, vykdančius Lietuvos misiją Afganistane ir Irake. Akivaizdžiai įsitikinau, kad net ir mažos šalys kartu su kitomis yra pajėgios kovoti su iškylančiomis grėsmėmis.
Praėjusiais metais tęsėme aktyvią regioninio bendradarbiavimo Baltijos jūros regione politiką. Man, kaip naujam valstybės vadovui, buvo itin svarbu patvirtinti, kad Lietuva ne tik tęs šią politiką, bet ir ieškos naujų regioninio bendradarbiavimo sričių bei galimybių.
Susitikau su Danijos, Estijos, Latvijos, Lenkijos, Rusijos, Suomijos, Švedijos, Vokietijos vadovais. Mano nuomone, Europos Sąjungos plėtra atveria naujų bendradarbiavimo galimybių Baltijos jūros regione, ir šis regionas gali tapti vienu iš sparčiausiai besivystančių Europoje, o galbūt net ir pasaulyje.
Lietuva visada daug dėmesio skyrė santykiams su Rytų kaimynais. Būtent praėjusiais metais su Rusija mums pavyko išspręsti keletą svarbių klausimų, turinčių net platesnį, nei dvišalis, kontekstą. Turiu galvoje naują Rusijos piliečių į Kaliningrado sritį vykimo tvarką ir valstybės sienos bei readmisijos sutarčių įsigaliojimą. Tai ypač svarbūs sprendimai.
Lietuva gana aktyviai teikia pagalbą užsienio šalims ir dalijasi eurointegracine patirtimi. Šioje srityje norėčiau išskirti stiprėjančius mūsų ryšius su Pietų Kaukazo valstybėmis, naują pobūdį įgaunančią partnerystę su Ukraina. Mano apsilankymas Gruzijoje ir Armėnijoje tik sustiprino pasiryžimą padėti šioms šalims.
Kuo galėtų būti paaiškinama aktyvi Lietuvos Rytų politika? Tai yra natūralu, nes, viena, pažįstame kaimynes Rytuose, o kita – turime sukaupę nemažai vertingo patyrimo integruojantis į Europos Sąjungą ir NATO. Europos Sąjunga šiuo metu plėtoja naujų kaimynų iniciatyvą, ir aš sieksiu kuo aktyvesnio Lietuvos dalyvavimo šiame procese.
Aktyviai užsienio politikai tvirtą pagrindą suteikia ir sparčiai auganti Lietuvos ekonomika. Auga bendrasis vidaus produktas, investicijos bei užsienio prekyba. 2003 metais per 10 mėnesių Lietuvos eksportas ir importas išaugo atitinkamai 8,5 ir 4 procento, o prekybos deficitas sumažėjo 7,7 procento. Nenoriu Jūsų varginti skaičiais, bet galiu patikinti Jus, kad Lietuva sėkmingai integruojasi į tarptautinę ekonomiką.
2004 metai - ypatingi, nes tai bus pirmieji narystės Europos Sąjungoje ir NATO metai.
Be globalinių, teks spręsti ir kasdienius “žemiškus” klausimus. Pateiksiu tik vieną pavyzdį: vis daugiau Lietuvos piliečių turės galimybių išvykti dirbti į Europos Sąjungos ir Aljanso institucijas, ir tai reikalaus tam tikrų sprendimų.
Didžiulę reikšmę įgauna prasidedančios derybos dėl kitos Europos Sąjungos finansinės perspektyvos nuo 2006 metų. Šiuos klausimus jau aptarinėjau su Lietuvos Vyriausybės vadovu ir finansų ministre.
Sieksime užtikrinti mūsų interesus, kad būtų pakankamai lėšų Kaliningrado tranzitui, naujosios kaimynystės politikai, išorinių sienų apsaugai, naujųjų narių poreikių finansavimui.
Mažųjų Europos Sąjungos narių patirtis rodo, kad būtent joms narystė suteikė didžiausių galimybių. Tačiau tai reikalauja ne tik administracinių gebėjimų, bet ir paprasčiausio įvairių grandžių pareigūnų padorumo.
Sieksiu, kad Sąjungos finansinė parama būtų panaudota efektyviai ir sąžiningai. Ji turi būti nukreipta į mums svarbių strateginių ekonominių, verslo plėtros ir infrastruktūrinių projektų finansavimą.
Manau, svarbu yra išsaugoti pagrindinius Sąjungos solidarumo ir sanglaudos principus. Tai padės naujoms valstybėms integruotis į vieningą Sąjungos rinką.
Kuo greičiau naujosios Europos Sąjungos narės pasivys senąsias, tuo stipresnė bus visa Europa. Dėsiu pastangų, kad Lietuva kuo greičiau prisijungtų prie euro ir Šengeno sutarties.
Turime planų ir išorinių sienų valdymo srityje. Europos Sąjungos pasienio tarnybų pareigūnų mokymo centro įkūrimas Lietuvoje galėtų būti mūsų indėlis į šią sritį.
Nemažai darbų mūsų laukia baigiant rengtis narystei NATO ir užtikrinant efektyvų Lietuvos dalyvavimą šios organizacijos veikloje. Įstoję į Aljansą ir toliau vykdysime reformų tvarkaraštį. Sieksiu, kad politinės jėgos susitartų dėl 2 procentų bendrojo vidaus produkto skyrimo gynybai ir po 2004 metų.
NATO narystė neprieštarauja šiuo metu kuriamai Europos saugumo ir gynybos politikai, bet ir toliau turime siekti, kad NATO ir Europos Sąjungos pajėgos nebūtų dubliuojamos.
Labai atsakingai rengsimės birželio mėnesį įvyksiančiam NATO aukščiausiojo lygio susitikimui Stambule, kur Lietuva pirmą kartą prie sąjungininkų stalo sėdės kaip visateisė Aljanso narė.

Gerbiamieji ambasadoriai,

Su visiška atsakomybe noriu Jus patikinti, kad, įsiliejusi į Europą, Lietuva bus patikima Jūsų šalių partnerė ir kartu su senos demokratijos valstybėmis spręs bendrą visų mūsų likimą.
Dar kartą dėkoju Jums už paramą Lietuvai. Tikiu, kad mūsų šalių santykiai visada išliks geri. Linkiu Jums kuo geriausios kloties atstovaujant Jūsų šalims Lietuvoje.

Rolandas Paksas, Lietuvos Respublikos Prezidentas

Paruošė Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija. Cituojant būtina nurodyti šaltinį.