Archyvinė tinklalapio versija Prezidento Rolando Pakso kadencijos metu (2003 02 26–2004 04 06)

English version
Prezidento veikla
Kalbos
Pranešimai spaudai
Vizitai
Respublikos Prezidentas
Biografija
Prezidento institucija
Istorija
Teisinė aplinka
Prezidento rūmai
Istorija
Virtuali ekskursija

Lietuvos Respublikos Prezidento Rolando Pakso kalba konferencijoje "Lietuvos diplomatijai – 85”

2003.11.13




Gerbiamieji, ponios ir ponai,
Sveikinu visus čia susirinkusius - politikus, Lietuvos ir užsienio diplomatus, politologus, studentus - Lietuvos diplomatinės tarnybos įkūrimo 85-ųjų metinių proga. Tai išties iškili data, ir ji neturi praeiti nepastebėta. Dėkoju Užsienio reikalų ministerijos bei Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto vadovybei už iniciatyvą surengti šiai progai paminėti skirtus renginius.
Šios dienos sunkūs išbandymai, kuriuos išgyvenu ir aš asmeniškai, neturi užgožti kitų svarbių šalies įvykių. Aš tikiu, kad mūsų demokratija jau yra pakankamai stipri ir tuos visus išbandymus išlaikys. Dėl to užsienio politikos tęstinumui negali būti metamas nė menkiausias šešėlis.
Diplomatijos 85-metį visiškai pagrįstai pavadinau iškilia data. Lietuviškosios diplomatijos ištakos siekia jau viduramžiais Lietuvos-Lenkijos valstybėje veikusią pakankamai profesionalią diplomatinę tarnybą. Bet tik XX amžiaus pradžioje, Lietuvai vėl tapus nepriklausoma, sugebėjome suformuoti nepriklausomos valstybės vertą diplomatiją. 1918 metų lapkričio 3 dienos Valstybės Tarybos sprendimu įkurtai Užsienio reikalų ministerijai ir lapkričio 7 dieną pradėjusiam veikti pirmajam jos vadovui Ministrui Pirmininkui Augustinui Voldemarui kelti uždaviniai - įtvirtinti šalies valstybingumą, užtikrinti Lietuvos pripažinimą - buvo sėkmingai įgyvendinti. Lietuvos diplomatijos veikla Šaltojo karo metais užtikrino valstybingumo tęstinumą.

Lygiai taip pat sėkmingai Lietuvos diplomatija įveikė ir jai keltus milžiniškus uždavinius atgavus nepriklausomybę. Tai tarptautinis pripažinimas, Rusijos armijos išvedimas, geros kaimynystės principų įtvirtinimas ir galiausiai - siekis narystės Europos Sąjungoje bei NATO. Tai, kad diplomatija veikė efektyviai, parodė ir tokių sudėtingų uždavinių, kaip santykių su Lenkija normalizavimas, derybos su ES, Rusijos tranzito į Kaliningradą problemos išsprendimas ir daugelis kitų. Lietuva, inicijavusi dialogą su Kaliningrado sritimi, Vilniaus grupės įkūrimą, aktyvią veiklą regione, dialogą su Pietų Kaukazo valstybėmis, partnerystę su Ukraina, tapo regioninių iniciatyvų centru.

Tačiau Lietuvos užsienio politikos istorinę retrospektyvą ir diplomatijos laimėjimus palieku aptarti šiandieninės konferencijos dalyviams. Norėčiau pasidalyti mintimis apie tai, ką jau pradėjau kalbėti vasario mėnesį, iškart po inauguracijos, kai pirmą kartą susitikau su Lietuvos diplomatinių atstovybių vadovais. Tada sakiau, kad artėjant Lietuvos narystei ES ir NATO reikia galvoti apie naują užsienio politikos koncepciją, kuri apibrėžtų Lietuvos, kaip ES ir NATO narės, t.y. XXI amžiaus Lietuvos interesus. Manau, kad praėjusiais metais Seimo patvirtinta Valstybės ilgalaikės raidos strategija yra geras tam pagrindas.

Nėra abejonių, kad apie užsienio politikos ateitį diskutuoti būtina. Mano supratimu, ankstesni Lietuvos užsienio politikos tikslai – narystė ES ir NATO – eiliniams piliečiams gal net buvo aiškiau suprantami. Dabar, kai šiuos tikslus esame beveik pasiekę, teks aiškinti, kuo mums ir visai Europai svarbi aktyvi Rytų politika, kodėl savo gerove turime dalytis su valstybėmis, esančiomis toli nuo mūsų, kodėl kartais net ir karinėmis priemonėmis turime prisidėti prie taikos proceso regionuose, kurie toli nuo Baltijos jūros.

Klausimų daug, ir juos visus turi gerai suvokti visi Lietuvos žmonės.

Praėjusią savaitę kalbėdamas Europos Parlamente pabrėžiau, kad turime aiškią Lietuvos - aktyvios, solidarios ir atsakingos Europos šeimos narės - viziją. Mūsų pagrindinis tikslas, į kurį turi būti orientuota ir šalies užsienio politika - sukurti modernią gerovės valstybę užtikrinant valstybės išorės ir vidaus saugumą bei Lietuvos piliečių ekonominę gerovę, išsaugant nacionalinį savitumą.

Stojimo derybos su ES baigėsi, bet ES narystė – nuolatinės derybos ginant Lietuvos nacionalinius interesus, o tai pareikalaus vidinio konsensuso. Reikės stiprinti Europos reikalų ir apskritai užsienio politikos koordinavimą. Manau, kad turi būti užtikrinta derama vieta Lietuvos diplomatiniam korpusui - jis visiškai turi būti įtrauktas į visas ES reikalų koordinavimo stadijas.

Mažųjų ES narių patirtis rodo, kad būtent joms narystė suteikė didžiausių privalumų. Bet ji bus efektyviai išnaudota tik tuo atveju, jei sugebėsime tinkamai įsisavinti Sąjungos finansinius fondus, įtraukti Sąjungą į mums svarbių strateginių ekonominių, verslo plėtros ir infrastruktūrinių projektų finansavimą. Aktyvi diplomatinė ir koordinuota visų valstybės institucijų veikla užtikrino, kad Rail Baltica ir elektros tilto su Lenkija projektai pateko tarp prioritetinių ES infrastruktūrinių projektų.

Tai dar kartą parodo, kad įstojus į ES ir toliau reikės profesionaliai ir aktyviai ginti nacionalinius interesus. Tuo pačiu svarbu išsaugoti pagrindinius solidarumo ir sanglaudos principus, ypač remiant naująsias ES valstybes nares. Lietuvai ekonomiškai naudinga tolesnė vieningos rinkos integracija.

Kuo greičiau naujosios ES narės pasivys senąsias, tuo konkurencingesnė ir stipresnė bus visa Europa. Lietuva turi kuo greičiau prisijungti prie euro ir prie Šengeno. Lietuvai, kaip naujai narei, ypač svarbu spartesnė ir gilesnė pačios ES integracija.

Būdami Sąjungoje turėsime burtis į platesnius aljansus, nes vieni nepajėgsime apginti strateginių interesų. Privalėsime rasti naujų sąjungininkų tarp ES valstybių ir savo “specializaciją” ES viduje. Tik tada galėsime prisidėti prie realaus ES politikos formavimo ir taip atspindėti savo interesus. Pavyzdžiui, kaip Lietuva galėtų pasinaudoti ta situacija, kad saugosime ES “rytines sienas”?

Integracijos į NATO srityje privalome nuosekliai vykdyti įsipareigojimus gynybos finansavimo klausimais – čia turiu omenyje 2 procentų BVP biudžetą (apie tai praėjusią savaitę kalbėjau ir NATO Generaliniu sekretoriumi) - ir toliau gynybos pajėgumus derinti prie NATO reikalavimų. Svarbu, kad gynybos garantijos šalims narėms ir toliau liktų NATO pagrindu. NATO narystė neprieštarauja šiuo metu kuriamai Europos saugumo ir gynybos politikai, bet ir toliau turime siekti, kad NATO ir ES pajėgos nebūtų dubliuojamos.

Su ES ir NATO glaudžiai susijęs ir kitas iššūkis - išsaugoti transatlantinį ryšį. Būtina remti kuo glaudesnį NATO ir ES bendradarbiavimą saugumo ir gynybos srityje. Ne tik bendradarbiavimas su konkrečiomis ES valstybėmis, bet ir transatlantinis ryšys bei strateginė partnerystė su JAV turi išlikti Lietuvos užsienio politikos pagrindu. Visais būdais turime vengti JAV ir Europos supriešinimo.

Kad ir toliau išlaikytume JAV susidomėjimą Lietuva, mums naudingomis sąlygomis toliau skatinkime abipusę prekybą bei investicijas. Daug tikiuosi iš neseniai paskelbtos JAV iniciatyvos sustiprinti bendradarbiavimą Šiaurės Europoje.

Turime remti JAV ir tarptautinės bendruomenės kovą su tarptautiniu terorizmu, bet būtina atsižvelgti ir į šalies išteklius. Čia vadovaukimės pragmatiniais interesais.

Jau daugelį metų Lietuvos kaimynė Lenkija laikoma strategine Lietuvos partnere, bet raskime šiai partnerystei naują turinį, ypač atsižvelgdami į narystę ES ir NATO. Lygiai taip pat privalome rasti naujų impulsų trišaliam Lietuvos, Latvijos ir Estijos bendradarbiavimui mums tapus ES ir NATO narėmis. Reikėtų pagalvoti ir apie kitas trišales iniciatyvas, kurios prisidėtų prie tolesnio Baltijos jūros regiono privalumų išryškinimo.

Lietuva nuo seno garsėja aktyvia Rytų politika. Tai natūralu, nes, viena, pažįstame kaimynes Rytuose, o kita – turime sukaupę nemažai vertingo patyrimo integruojantis į ES ir NATO. ES šiuo metu plėtoja naujųjų kaimynų iniciatyvą ir Lietuva privalo kuo aktyviau dalyvauti šiame procese. Kartu su Lenkija privalome būti lyderiai formuojant ES politiką šia kryptimi.

Lietuva turi labai aiškiai pasisakyti už demokratijos plėtrą kaimyninėse šalyse, nes tai atitinka Lietuvos interesus ir didina stabilumą bei saugumą regione ir pasaulyje.

Lietuva ir Rusija turi nemažai tarpusavio interesų ir artimiausioje ateityje šie interesai nulems tarpusavio santykių pobūdį. Bendraujant su Rusija reikia visų kaimyninių valstybių - nuo Suomijos iki Lenkijos – suvienytų pastangų.

Bet ir čia teks pagalvoti, kaip plėtoti Rytų politiką? Santykiai su Rusija ir jos Kaliningrado sritimi bei pragmatinių kontaktų su Baltarusija paieška yra neišvengiama Rytų politikos dalis. Be to, turime skatinti Ukrainos suartėjimo su ES ir NATO procesą. Reikia suvienyti kitų ES narių pastangas toliau skatinant Ukrainos integravimosi i ES idėją. Turime padėti Pietų Kaukazo valstybėms tiek savo patirtimi, tiek prisidėdami prie reformų proceso. Bet šiuo metu daugiau plėstis neturime nei pakankamų intelektinių, nei finansinių pajėgumų.

Mes, savo ruožtu, tiek NATO, tiek ES atvejais ir toliau remsime “atvirų durų” politiką. Manyčiau, jog ir toliau reikėtų išlaikyti tokias iniciatyvas kaip Vilniaus dešimtukas.

Globaliame kontekste jau seniai minimas Lietuvos galimas siekis 2014-2015 metais kandidatuoti į Jungtinių Tautų Saugumo tarybos nenuolatines nares. Tai bus rimtas diplomatijos išbandymas, kuriam ruoštis reikia jau dabar.

Nors jau senokai kalbame apie Lietuvos pristatymo, jos įvaizdžio Vakarų Europos šalyse ir JAV bei kituose pasaulio regionuose pateikimą, tačiau padaryta labai nedaug. Šiandien ekonominė diplomatija iš tiesų turi tapti vienu iš pagrindinių užsienio politikos prioritetų. Tam tikslui turime sutelkti visą dėmesį - turiu galvoje ir diplomatinės tarnybos išteklius, ir asocijuotų verslo struktūrų aktyvesnį dalyvavimą, ir mokslo institucijų visokeriopą pagalbą. Reikia aktyviau ieškoti naujų rinkų lietuviškoms prekėms ir skatinti investuoti į Lietuvą.

Privalome atkreipti savo partnerių dėmesį į itin perspektyvią Lietuvos geografinę padėtį. Lietuva yra pasienyje su milžiniškomis Rusijos, Ukrainos ir Baltarusijos rinkomis. Tai dar viena Lietuvos patrauklumo priežastis. Todėl Lietuva privalo būti ne tik ekonominiu Vakarų šalių “tramplinu” į Rytų rinkas, bet ir tapti palankia dirva visiems investuotojams, siekiantiems labai kvalifikuotos darbo jėgos, palankių mokesčių investicijoms bei pirmumo sąlygų patekti į Europos Sąjungos rinkas.

Lietuva dar nevisiškai atsiskleidė kaip tranzito valstybė. Turime galvoti ir apie energetines alternatyvas. Štai kur aš matau iššūkius mūsų diplomatijai.

Su užsienio politikos gairėmis susijęs ir klausimas, kaip viso diplomatinio korpuso darbą padaryti efektyvesnį, kaip optimizuoti diplomatinį atstovavimą.

Svarbią vietą užsienio politikoje skirčiau ir aktyvesniam bendradarbiavimui bei kontaktų paieškai su lietuviais, gyvenančiais užsienyje. Užsienio lietuviai kelia klausimą dėl atskiros vieningos koordinuojamos valstybinės institucijos. Turėtume apie tai pagalvoti.

Ponios ir ponai,

Apie Lietuvos užsienio politikos uždavinius dar kalbėsime ne kartą. Bet laiko riba yra labai aiški. Kitų metų gegužės 1 dieną formaliai tapsime ES nariais ir panašiu laiku - NATO nariais. Taigi iki to laiko reikia ne tik užbaigti pasirengimo narystei procesą, bet ir galutinai suformuoti naujos užsienio politikos koncepcijos pagrindus. Tik tokiu būdu sugebėsime maksimaliai pasinaudoti narystės teikiamais privalumais ir tiksliai žinosime savo strateginius tikslus.

Taigi darbo užteks visiems – tiek šalies vadovams, tiek diplomatams, tiek ekspertams ir politologams. Sveikinu darbą, kurį pradėjo Ministro Pirmininko nutarimu sudaryta darbo grupė, atliekanti užsienio politikos konceptualią peržiūrą. Bet tai neturi būti tik valstybės pareigūnų užduotis. Vyksta, nors labai negarsiai, diskusijos ir nepriklausomose mokslo institucijose.

Kitų metų pradžioje mano, kaip Respublikos Prezidento, metiniame pranešime pateiksiu išsamesnį požiūrį į šalies ateities užsienio politiką. Todėl linkiu sėkmės rytoj Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute įvyksiančioje apskritojo stalo diskusijoje. Tikiuosi daug gerų idėjų ir novatoriškų pasiūlymų.

Dar kartą sveikinu šios iškilios datos proga ir linkiu sėkmės tiek šios dienos, tiek rytojaus diskusijose.

Rolandas Paksas, Lietuvos Respublikos Prezidentas

Paruošė Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija. Cituojant būtina nurodyti šaltinį.