Archyvinė tinklalapio versija Prezidento Rolando Pakso kadencijos metu (2003 02 26–2004 04 06)

English version
Prezidento veikla
Kalbos
Pranešimai spaudai
Vizitai
Respublikos Prezidentas
Biografija
Prezidento institucija
Istorija
Teisinė aplinka
Prezidento rūmai
Istorija
Virtuali ekskursija

Lietuvos Respublikos Prezidento Rolando Pakso kalba Heseno žemės įmonių asociacijų sąjungos metiniame susitikime

2003.11.06

Gerbiamasis Pirmininke, garbūs svečiai, ponios ir ponai,

Pirmiausia leiskite nuoširdžiai padėkoti už galimybę dalyvauti Heseno žemės įmonių asociacijų sąjungos forumo metiniame susitikime. Šiandien turėjau progos lankytis Frankfurte prie Maino, kurio sena ir garsi istorija, gilios industrijos ir prekybos tradicijos, Susitikau su Heseno žemės vadovybe, todėl nepraleidau progos pasimatyti ir su Heseno verslininkais: atstovais įmonių, atstovaujančių bankininkystei, mašinų gamybos, transporto paslaugų ir kitiems sektoriams. Būtent Jūsų krašte aiškiausiai matyti, kaip senos istorinės tradicijos susijungia su veržlumu ir modernumu.

Todėl ir mūsų šiandieniniam susitikimui keliu du uždavinius. Tikiuosi iš Jūsų pasisemti patirties, kaip atvirumą pasauliui ir ekonomikos augimą suderinti su savitumo išlaikymu ir patrauklumu. Tuo pačiu norėčiau suteikti dar vieną impulsą Vokietijos verslo atstovams, plėtojantiems bendradarbiavimo tradicijas, ir pristatyti Lietuvą bei jos galimybes Heseno žemės verslo bendruomenei.

Pažiūrėjus į skaičius tampa aišku, kad Heseno federalinė žemė gyventojų skaičiumi Lietuvą lenkia beveik dvigubai. Tai, galima sakyti, palyginami dydžiai. Bet Heseno žemės ekonominis potencialas yra tiesiog įspūdingas. Bendrojo vidaus produkto ir tiesioginių investicijų dydžiu Jūs gerokai lenkiate ne vieną naujai į Europos Sąjungą stojančią šalį. Jūsų žemė visame pasaulyje garsėja savo chemijos, mašinų ir įrengimų, automobilių, elektrotechnikos pramone. Ne veltui Hesenas yra viena iš ekonomiškai stipriausių Vokietijos federalinių žemių, vienas dinamiškiausių Europos regionų, o Europos centrinis bankas čia pasirinko vietą savo būstinei. Mes, Lietuvoje, irgi gerai žinome Jūsų žemės privalumus ir jaučiame poreikį su Jumis plėtoti ekonominius ryšius - Ofenbache prie Maino veikia Lietuvos ekonominės plėtros agentūros atstovybė.

Šiandien Lietuvą ir Vokietiją sieja glaudūs politiniai, ekonominiai ir kultūriniai ryšiai. Lietuva, atkūrusi nepriklausomybę, jautė stiprią Vokietijos politinę paramą integruojantis į Vakarų struktūras. Vokietija labai aktyviai padėjo mums modernizuoti savo ekonomiką bei restruktūrizuoti šalies ūkį. Jautėme nuolatinę Jūsų paramą mums ir visam regionui įgyvendinant svarbius infrastruktūros projektus – Lietuvos ir Lenkijos elektros perdavimo liniją, transporto projektus „Via Baltica“ ir „Rail Baltica“.

Taigi Jūsų šalis Lietuvoje yra puikiai žinoma, ir nuo pat pirmų bendravimo su Vokietija metų Lietuva gerai įsisąmonino atskirų federalinių žemių vaidmenį.

Nuo ateinančių metų gegužės mėnesio 1 dienos Lietuva taps Europos Sąjungos nare. Aš manau, kad tai labai svarbus istorinis momentas ir kartu galingas impulsas toliau plėtoti ne tik Lietuvos ir Vokietijos, bet ir mūsų miestų, mūsų regionų politinius, ekonominius ir kultūrinius santykius. Šie Lietuvos ir atskirų Vokietijos žemių santykiai, ypač ekonominėje srityje, turės ypatingą reikšmę.

Galime pasidžiaugti vis didėjančiu mūsų šalių ekonominiu bendradarbiavimu. Vokietija yra viena pagrindinių Lietuvos ekonominių partnerių. Pagal eksporto apimtis Vokietijai tenka trečioji vieta Lietuvos eksporto rinkose, o pagal investicijų apimtis Vokietija tarp Lietuvos investuotojų užima ketvirtą vietą. Turint omenyje, kad prieš gerą dešimtmetį buvome mažai žinomi vieni kitiems, tai yra įspūdingi dydžiai. Įspūdingi, bet realūs. Realūs todėl, kad dar yra didžiulė erdvė plėtrai, nes vien praėjusiais metais, palyginti su 2001-aisiais, Lietuvos prekybos apyvarta -- tiek eksportas, tiek importas -- išaugo labai smarkiai. Lietuvos užsienio prekybos apyvarta 2002 metais pasiekė daugiau nei 14 mlrd. eurų, iš kurių eksportas sudarė beveik 6 mlrd. eurų. Nors sulėtėjo aplinkinių rinkų augimo tempai ir smuko JAV dolerio vertė, Lietuvos eksportas 2003 metų I pusmetį, palyginus su atitinkamu 2002 metų laikotarpiu, dar padidėjo apie 7 procentus, o importas – daugiau kaip 2 proc .

Taigi augant bendrai Lietuvos užsienio prekybos apimčiai, lygiai taip pat intensyviai turėtų augti ir mūsų dvišalė prekyba. Vokietija visada buvo viena iš svarbiausių Lietuvos užsienio prekybos partnerių, ir nusileido tik Jungtinei Karalystei bei Rusijai, bet aplenkė Latviją ir Daniją.

Kalbėdamas apie Lietuvos eksportą į Vokietiją norėčiau pabrėžti, kad nuolat didėja gatavų gaminių su aukštesne pridedamąja verte eksportas ir mažėja žaliavų išvežimo apimtys. Ir toliau auga drabužių bei tekstilės gaminių eksportas. Turiu duomenų, kad Vokietijoje populiarūs lietuviški medžio gaminiai, baldai, ypač mediniai surenkamieji namai.

Paslaugų eksportas taip pat turi labai gerų perspektyvų. Ypač tai taikytina informacinių technologijų, turizmo ir transporto paslaugoms. Dažnai tenka girdėti, kad Vokietijai trūksta IT specialistų, todėl manome, kad lietuviškų IT paslaugų eksportas šią spragą galėtų užpildyti. Lietuvos IT įmonės nuolat dalyvauja didžiausioje kasmetinėje IT parodoje CEBIT. Lietuvos IT kompanijos kuria programinę įrangą Vokietijos automobilių gamintojams, teikia programavimo paslaugas bankininkystei. Pavyzdžiui, jos sėkmingai diegia “Winco Nixdorf” bankomatų sistemas Rytų Europoje ir Centrinėje Azijoje.

Tačiau mus sieja ne tik prekyba ar paslaugos - Vokietija yra viena iš svarbiausių Lietuvos turizmo rinkų. Atvykstančių į Lietuvą vokiečių turistų kasmet daugėja. Per pirmąjį šių metų pusmetį, palyginti su 2002-ųjų pirmuoju pusmečiu, Vokietijos turistų skaičius išaugo apie 15 procentų.

Nemažas progresas ir investicijų srityje. Nors po nepriklausomybės atgavimo Vokietijos investuotojai aktyvumu nusileido mūsų Šiaurės kaimynams, bet, ypač prasidėjus stambiausių įmonių privatizacijai, situacija gerokai pasikeitė. Šių metų balandžio 1 dieną tiesioginės Vokietijos investicijos Lietuvoje jau sudarė 384 mln. eurų, arba apie 10 proc. visų tiesioginių investicijų. Ir čia, kaip ir prekybos srityje, yra didelė erdvė plėtrai, nes tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje 2002-aisiais, lyginant su 2001-aisiais, padidėjo daugiau kaip 24 procentus ir sudarė beveik 4 mlrd. eurų. Daugiausiai Lietuvoje yra investavusios Danija, Švedija, Estija, Vokietija, JAV. 2003 metų liepos 1 dieną vienam Lietuvos gyventojui teko 1,178 euro tiesioginių užsienio investicijų. Tai vienas iš didžiausių tiesioginių investicijų augimo tempų per pastaruosius kelerius metus. 2002 metais Lietuva pritraukė gerokai daugiau užsienio investicijų nei kaimyninės Baltijos šalys – 800 mln. eurų.

Tie Vokietijos verslininkai, kurie atranda Lietuvą – o jų vis daugėja - greitai įsitikina, kad tai sparčiai besivystanti valstybė su perspektyvia bei palankia rinkai verslo plėtra, funkcionuojančia rinkos ekonomika, patraukliu investiciniu klimatu, labai kvalifikuota darbo jėga. Naujausiais duomenimis, Lietuvos ekonomikos augimas per devynis šių metų mėnesius, lyginant su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu, sudarė net 8,1 procento, ir tai yra geriausias rezultatas Europoje. Prognozuojama, kad 2003-2006 metais Lietuvos ekonomika augs ne mažiau kaip 6 procentus per metus. Ne veltui įtakingas žurnalas “The Economist”, įvertinęs Lietuvos pažangą, pelnytai Lietuvą pavadino “Baltijos tigru”.

ES statistikos agentūros “Eurostat” duomenys rodo, kad Lietuvos gyventojų pajamų lygis, t.y. BVP vienam gyventojui pagal perkamosios galios paritetą per 2002 metus ir toliau artėjo prie Europos Sąjungos vidurkio. BVP 1 gyventojui Lietuvoje pagal perkamosios galios standartus sudarė 8,960 euro, arba 39 proc. Sąjungos vidurkio. Taip Lietuvos gyventojų perkamoji galia susilygino su Lietuvai ir Vokietijai kaimynine Lenkija. Lietuvos ekonomikos plėtra pastaraisiais metais buvo tokia veržli todėl, kad pagerėjo verslo aplinka, padidėjo Lietuvos verslo gebėjimas konkuruoti vidaus ir užsienio rinkose, teigiamą impulsą davė ir Europos Sąjungos teikiama parama.

Ne veltui čia paminėjau Europos Sąjungą. Lietuvos patrauklumo priežastis slypi ir tame, kad visi pagrindiniai Lietuvos įstatymai yra suderinti su Europos Sąjungos įstatymų baze, todėl mūsų šalyje jau dirbantiems ar dirbsiantiems Vokietijos ir kitų šalių verslininkams teisinė aplinka beveik identiška, kaip ir jų šalyse. Mokesčių srityje Lietuva turi vieną mažiausių Europoje pelno mokestį.

Ypač sėkmingi Lietuvos ir Vokietijos ekonominiam bendradarbiavimui buvo pastarieji metai. Praėjusiais metais Vokietijos bankas NORD/LB privatizavo paskutinįjį valstybinį Lietuvos banką – Žemės ūkio banką. Vereins-und Westbank AG (Ferains und Westbank AG) atidarė savo atstovybę Vilniuje ir sėkmingai plėtoja čia savo veiklą. Iš tiesų Lietuva gali pasigirti vyraujančiu privačiu sektoriumi. Juk net daugiau kaip 80 procentų ekonomikos jau yra privačiose rankose. Paminėta bankų sistema yra puikus to pavyzdys. Čia net 90 procentų priklauso stambiems Vakarų bankams; ji yra privatizuota 100 procentų. Tai gali būti pavyzdys, kaip tarptautinis kapitalas, žinios ir patirtis, kartu su Lietuvos nuosavais ištekliais, kuria patikimas institucijas, teikiančias Europos lygio paslaugas.

Vokietijos investuotojų žvilgsniai krypsta ne tik į bankų sektorių. Energetikos kompanijų “Ruhrgas” ir “E.ON Energie” konsorciumas buvo pripažintas “Lietuvos dujų” 34% akcijų privatizavimo konkurso laimėtoju.

Šiuo metu mūsų šalyje yra įregistruota apie 1200 vokiško kapitalo įmonių. Iš didžiausių Vokietijos investuotojų Lietuvoje norėčiau paminėti tokias kompanijas kaip Siemens AG, Berlin Chemie AG, ERGO Europa Beteilungsgesellschaft AG, NORD LB, Rhurgas AG, G.Schneider & Sohne, Eternit Management Holding, Pantherwerke AG, PPS Pipeline Systems, kitos.

Taigi į mūsų dvišalius ekonominius santykius žvelgiu optimistiškai. Dabartiniai aktyvūs verslo ryšiai teikia pagrindo tikėtis ir tolesnės abipusiai naudingų santykių plėtros. Vokietijos investuotojams gali būti labai patrauklios tokios ūkio šakos kaip biotechnologija, farmacija ir lazerių technologijos, mašinų gamyba ir elektronika, transportas, ryšiai ir logistika, informacinės technologijos, telekomunikacijos, lengvoji, maisto, medienos ir baldų pramonė.

Dvišalis ekonominis potencialas galėtų būti išnaudotas ir kitam tikslui. Siūlytume atkreipti dėmesį į itin perspektyvią Lietuvos geografinę padėtį. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, mums teks apie penktadalis Sąjungos rytinės sienos, todėl Lietuva atsidurs pasienyje su milžiniškomis Rusijos, Ukrainos ir Baltarusijos rinkomis. Tai dar viena Lietuvos patrauklumo priežastis. Mes tikimės, jog Lietuva gali būti ne tik ekonominiu Vokietijos ir kitų Vakarų šalių “tramplinu” į Rytų rinkas, bet ir tapti palankia dirva ne –Europos Sąjungos investuotojams, siekiantiems labai kvalifikuotos darbo jėgos, palankių mokesčių investicijoms bei pirmumo sąlygų patekti į Europos Sąjungos rinkas.

Ponios ir ponai,

Norėčiau užbaigti akcentuodamas jums, Heseno žemės verslo atstovams - esame suinteresuoti ir toliau skatinti ekonominių ryšių plėtrą. Lietuvos narystė Europos Sąjungoje suteikia papildomą stimulą, bet turime ir patys dėti pastangų. Lietuva turi daug privalumų, kuriais pasinaudoti kviečiu Heseno žemės verslininkus. Pragmatizmas, ekonominė nauda ir konkurencingumas – tai principai, kuriais turime vadovautis plėtodami mūsų šalių verslininkų bendradarbiavimą.

Linkiu Jums kuo geriausios sėkmės.

Rolandas Paksas, Lietuvos Respublikos Prezidentas

Paruošė Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija. Cituojant būtina nurodyti šaltinį.