Archyvinė tinklalapio versija Prezidento Rolando Pakso kadencijos metu (2003 02 26–2004 04 06)

English version
Prezidento veikla
Kalbos
Pranešimai spaudai
Vizitai
Respublikos Prezidentas
Biografija
Prezidento institucija
Istorija
Teisinė aplinka
Prezidento rūmai
Istorija
Virtuali ekskursija

Lietuvos Respublikos Prezidento Rolando Pakso pasisakymas Lietuvos radijo I-ojoje programoje

2003.06.26



Lietuvos Respublikos Prezidentas R. Paksas: Labas rytas, mielieji Lietuvos žmonės,
Kaip jau tapo įprasta, paskutinįjį mėnesio – dabar jau birželio, – ketvirtadienį atvykau į Lietuvos radiją pasidalyti mintimis aktualiausiais, mano nuomone, valstybės ir mūsų visų gyvenimo klausimais.
Su laidos vedėjais nusprendėme šį kartą pakeisti mano pasisakymo formą, ir užuot ilgai kalbėjęs vienas, šiandien atsakysiu į žurnalisto klausimus.
Tikiuosi, vedėjas suteiks man galimybę išdėstyti savo poziciją dėl ne per seniausiai išryškėjusių gėdingų reiškinių žemėtvarkoje.
Manau, pakalbėsime ir apie tai, kokių siūlau imtis veiksmų prieš korupciją, pareigūnų savivalę ir biurokratizmą.
Kol kas norėčiau pasidalyti prasidėjusios vasaros įspūdžiais. Birželio pradžioje suėjo 100 dienų nuo mano darbo pradžios valstybės vadovo pareigose. Nors nuo pat pirmosios dienos jaučiau skvarbų žiniasklaidos ir politikų žvilgsnį, šimtadienis buvo atskira proga išgirsti nemažai nuomonių ir vertinimų.
Dėkoju už visus vertinimus, linkėjimus ir patarimus. Visas Prezidentūrą pasiekiančias pastabas apsvarstau su savo artimiausia aplinka. Tai – vienas iš būdų siekti darbo kokybės ir rezultatų.

Mielieji,

Šiomis dienomis minime lietuviškų pinigų – lito – dešimtmetį. Puikiai išlaikęs patikimumo egzaminą, litas yra vienas iš kertinių mūsų valstybės rūmo akmenų.
Nacionalinės valiutos dešimtmetis sutapo su šiomis dienomis prasidėjusiomis šventėmis.
Vos spėjo užgesti Joninių laužai, o jau visai čia pat – didžiausios iškilmės - Lietuvos valstybės – Mindaugo karūnavimo 750 metų Jubiliejus.
Iškilios šventės renginiai jau vyksta. Šeštadienį prasideda Lietuvos sporto žaidynės. Liepos 3-ąją nuskambės Pasaulio lietuvių dainų šventės fanfaros.
Daina visada buvo lietuvių tautos gyvybingumo ir atgimimo simbolis. Prieš 15 metų kilus gaiviai Sąjūdžio bangai, mūsų žygis į laisvę buvo vadinamas dainuojančia revoliucija.
Valstybės dieną atidengsime paminklą Mindaugui, o kartu ir Lietuvos valstybei – daug kentėjusiai, kovojusiai ir vėl, dabar jau visiems laikams, atgimusiai ir atgavusiai nepriklausomybę.
Džiugu vien nuo minties, kad per visą savo istoriją Lietuva niekada nebuvo tokia saugi kaip šiandien.

Radijas: Akcentavote saugumą, todėl pirmiausia ir pradėkime nuo užsienio politikos. Kokius svarbiausius įvykius užfiksavote, kokių vizitų laukiama birželio mėnesį.

Prezidentas: Birželio pradžioje Augustave susitikau su Lenkijos Prezidentu Aleksandru Kvasnievskiu (Aleksander Kwasnievski). Turėjau dar vieną progą pasidžiaugti kaimyninės šalies vadovo supratimu ir geranoriška parama sprendžiant mūsų misijų Irake klausimus.
Tuo pačiu metu Augustave vyko Lietuvos ir Lenkijos verslo forumas, suteikęs naują impulsą abipusėms investicijoms ir bendradarbiavimui.
Džiugu, kad ir forume dalyvavę verslininkai, ir prezidentas Aleksandras Kvasnievskis palaikė mano iniciatyvą dėl transporto, energetikos ir kitų projektų plėtros. Aptartieji infrastruktūriniai projektai apims ne tik Lietuvą ir Lenkiją, bet ir kitas valstybes į Vakarus ir Rytus nuo mūsų šalių sienų.
Norėčiau pabrėžti dar vieną svarbų įvykį. Praėjusią savaitę Lietuvos delegacija Salonikuose dalyvavo Europos Sąjungos viršūnių taryboje, kur buvo svarstomas istorinis dokumentas – ES Konstitucijos projektas.
Pagrindinės šio dokumento nuostatos atitinka poziciją, kurią, prieš išvykdami į Graikiją, suformulavome Užsienio politikos koordinavimo taryboje. Tačiau kai kurie Europos Sąjungos Konstitucijos punktai, mano nuomone, turėtų būtų patikslinti.
Nevargindamas radijo klausytojų techninėmis detalėmis, keliais žodžiais nusakysiu mūsų reikalavimų esmę: Lietuvos, kaip ir kitų asocijuotų Europos Sąjungos šalių, balsas turi būti girdimas ir gerbiamas. Mano nuomone, dabartinis Konstitucijos projektas tam tikrai sudaro sąlygas.
Birželis – tai ir dviejų valstybių – Bulgarijos bei Vokietijos – Prezidentų vizitai Lietuvoje.
Labai džiugu, kad Vokietijos prezidentas Johanesas Rau (Johannes Rau) patikino, kad Vokietija rems mūsų infrastruktūrinius projektus ir padės integruotis į europines struktūras.
Savo ruožtu mes Bulgarijos Prezidentui Georgui Parvanovui (Georgi Parvanov) pažadėjome remti jų šalies siekį ateityje tapti Europos Sąjungos nare.

Radijas: Tačiau grįžkime prie valstybės vidaus reikalų. Minėjote verslininkų iniciatyvas. Kokių naujienų turite jiems?
Prezidentas: Buvo susitikimas su smulkaus ir vidutinio verslo atstovais. Jie išreiškė savo nerimą, dėl to, kad nepaliaujamai mažėja tokių įmonių skaičius. Pritariu, kad tokios tendencijos nėra geros.
Tiesa, galima pasidžiaugti tuo, kad daugėja bendrovių, kurios savo veiklą grindžia aukštosiomis technologijomis. Tačiau bendra mažėjančio bendras smulkaus ir vidutiniojo verslo įmonių skaičiaus tendencija aiškiai liudija blogą šios svarbios ūkio dalies administravimą.
Smulkieji verslininkai pagrįstai skundžiasi nepakeliama, neracionalia ir valstybei žalinga administravimo sistema. Verslą raizgyte apraizgė nesuskaičiuojamos kontroliuojančios struktūros. Verslininkai, iš tiesų, turi problemų. Aš manau, kad patariamosios institucijos, įkurtos prie Prezidento institucijos turėtų atsakyti į šiuos klausimus.

Radijas: Savo pasisakymuose minėjote, kad atsakomybės neišvengs tarnyba piktnaudžiavę valdininkai. Kokiais būdais tai bus padaryta?
Prezidentas: Be abejo, tai reiškinys, kurio neturėtų būti Lietuvoje. Daugybėje laiškų, ateinančių į Prezidentūrą yra rašoma apie tai, kad žmonės negali susigrąžinti savo žemę per 10, 11 ,12 metų. Tuo tarpu valdininkai, naudodamiesi tarnybine padėtimi, informacija ir ryšiais susigrąžina sau 10, 20 ir net daugiau sklypų. Toks elgesys yra amoralus ir valstybė negali, neturi ir netoleruos tokių veiksmų. Kaip Prezidentas aš padarysiu viską, kad šito nebūtų.
Aš norėčiau pacituoti laiško, kuriame išdėstyta ši problema, ištrauką:
“Atmatavo mažą sklypelį, o likusią dalį išdalijo neaišku kam, nežiūrint į begalę mūsų prašymų ir reikalavimų. Protu nesuvokiama, kad mūsų žemę gali gauti bet kas, tik ne mes, teisėti paveldėtojai. Žinia, ši žemė – prie Palangos, o tai reiškia – aukso vertės ir todėl paprastam žmogui neįkandama.”
Ir tokių laiškų yra daug. Iš jų susidaro įspūdis, kad valstybėje trūksta padorių, dorų ir sąžiningų valdininkų. Įtikėję nebaudžiamumu ir visagalybe, kai kurie valdininkai net negalvoja tarnauti žmonėms, iš kurių pinigų jie tarpsta ir stumdo juos “nuo durų prie durų” 10, 13 metų.
Be abejo, per vieną dieną aš šios sistemos nepakeisiu. Tačiau aš buvau susitikęs su specialiųjų struktūrų vadovais ir prašiau, kad per savaitę jie man pateiktų veiksmų planą, kaip šias problemas reikėtų išspręsti. Ir tikrai, valdininkai, kurie yra kalti turi busti nubausti ir teisingumas turi būti atstatytas.
Aš pateikiau Valstybės tarnybos įstatymo pataisas Seimui, kuriose numatyta tarnyba piktnaudžiavusius asmenis atleisti iš valstybės tarnybos. Taip pat pasiūliau, kad tokie asmenys penkerius metus negalėtų būti priimti į valstybės tarnybą.

Radijas: Prezidente, gal dabar reikalingas atidesnis žvilgsnis renkant žmones į valstybės tarnybą.
Prezidentas: Labai norėtųsi, kad ir į valstybės tarnybą, ir į kitas institucijas patektų tie žmonės, kurie yra pasiryžę dorai, ištikimai ir sąžiningai dirbti, kad grįžtų pasitikėjimas šiomis tarnybomis.
Radijas: Pastaruoju metu visuomenę labai sujaudino pagyvenusių žmonių užpuolimai ir nužudymai Pakaunėje ir Dzūkijoje. Praėjusią ir šią savaitę buvo sunkiai sužalotos net kelios jaunos moterys. Nuolatinėje baimėje gyvena atokesnių vienkiemių gyventojai. Šį sąrašą galima tęsti ir tęsti. Prezidente, daugeliui žmonių kyla klausimas, ar vis dar tebereformuojama policija pajėgi apginti savo piliečius. O gal jau laikas imtis ypatingų priemonių ar konkrečių programų? Kokia Jūsų nuomonė?
Prezidentas: Didelį dėmesį reikia skirti viešajai tvarkai ir žmonių saugumui. Aš manau, kad Lietuvos policija, Vidaus reikalų ministerija, kitos institucijos nėra išsėmusias visas savo galimybes, kad užtikrintų viešąją tvarką ir žmonių saugumą. Aš manau, kad tam reikia skirti žymiai daugiau dėmesio ir situacija turėtų keistis.
Radijas: Žmonės žvelgia ir kreipiasi į Jus, kaip į aukščiausią ir paskutinę instanciją. Ne kartą minėjote, kad į talką kviesite visuomenę. Kaip tai padaryti?
Prezidentas: Prie Prezidento institucijos veikia nemažai tarybų, kuriose dirba žymūs savo srities specialistai. Aš norėčiau paminėti tiktai keletą tarybų. Įkurta taryba, kuri pataria man, kaip Prezidentui, sveikatos apsaugos klausimais. Yra labai svarbu sužinoti apie tokius įvykius, kai vidury dienos neįmanoma prisišaukti greitosios medicininės pagalbos. Kaip ši sistema funkcionuoja gali suprasti tik tuomet, kai pats patenki į ligoninę. Ši sistema veikia ne pačiu geriausiu būdu. Todėl būtent specialistai, dirbantys šioje Taryboje siūlo įvairius būdus, įstatymų pataisas, sprendimus, kad sveikatos apsauga būtų visiems prieinama, kokybiška, o medicininė pagalba suteikta laiku.
Taip pat galėčiau paminėti Jaunimo reikalų tarybą, kuri labai aktyviai įsijungė į veiklą ir jaunimo reikalai, emigracija, darbas, mokslo kokybė bei kiti klausimai yra šios tarybos dispozicijoje ir jos rankose. Labai svarbu turėti informaciją, kas vyksta Lietuvoje. Deja, aš, kaip valstybės vadovas negaliu dažnai išvažiuoti į susitikimus su gyventojais, nors tą darau nuolatos. Tokiu atveju, prie Prezidento bus įsteigta Visuomeninių padėjėjų taryba, kurią deleguos miestų, miestelių, rajonų bendruomenės. Būtent jų atstovai Prezidentui perteiks tos bendruomenės nuotaikas. Būtent iš jų, iš pirmųjų lūpų bus galima susidaryti vaizdą apie esamą situaciją, svarbiausius klausimus ir taip paruošti pačius geriausius sprendimus. Aš paminėjau tik keletą Tarybų, veikiančių prie Prezidento institucijos, bet jų iš tikrųjų yra labai daug.
Radijas: Jūs minėjote, kad Prezidentūra gauna labai daug laiškų. Vieną netgi pacitavote. Tai ar jūs juos asmeniškai visus perskaitote? Kiek iš viso Prezidentūrą pasiekia laiškų, pavyzdžiui, per mėnesį?
Prezidentas: Daugiau kaip 1000 žmonių laiškų per mėnesį pasiekia Prezidentūrą. Nekalbant jau apie institucijų raštus, pareiškimus ir kitus dokumentus, kurie ateina iš Lietuvos ir užsienio institucijų. Be abejonės, aš negaliu jų visų perskaityti, tačiau kiekvieną savaitę mano darbotvarkėje yra laiškams skirtas laikas. Aš pats juos parenku, pats juos skaitau. Norėčiau pasakyti, kad į laiškus nebus žiūrima valdiškai. Į kiekvieną laišką bus normalus atsakymas, t.y. atsakymas į pagalbos šauksmą ir bandymas išspręsti to žmogaus problemą.
Radijas: Prezidente, kokių laiškų daugiau: ieškančių pagalbos, o gal yra tokių, kurie nuteiktų optimistiškai?
Prezidentas: Yra ir tokių, ir tokių. Aš labai dėkoju už tuos šiltus ir palaikančius laiškus. Nuteikia optimistiškai tai, kad žmonės, kartais nepaisydami sudėtingų gyvenimo sąlygų, rašo, sveikina, linki. Tačiau, skaitant laiškus, matosi, kad Lietuvoje dar yra daug problemų.
Radijas: Grįžkime prie politinių aktualijų. Vakar po pustrečio mėnesio trukusios bevaldystės, tik ketvirtuoju bandymu pagaliau buvo išrinktas sostinės meras. Sostinės taryboje susiformavo nauja liberalų, konservatorių ir Naujosios sąjungos koalicija. Kaip vertinate mero Artūro Zuoko perspektyvas ir kokias mintis Jums sukėlė šios ypač ilgai užtrukusios rinkimų peripetijos?
Prezidentas: Pirmas svarbus dalykas yra tas, kad ilgą laiko tarpą Vilniaus miestas buvo likęs be valdžios. Tuo metu buvo sustoję projektai, sustoję sprendimai, žmonės laukė, jie negalėjo išspręsti savo problemų ir klausimų. Tai, kad valstybės sostinė neturėjo mero tada, kai artėja 750 metų Jubiliejus, laukia pasiruošimo darbai - tokio dalyko negalima vertinti pozityviai.
Kitas dalykas - partijų pasistumdymas, būriavimasis, narių perbėgimas iš partijos į partiją. Visa tai šioms partijoms politinio kapitalo tikrai nepridėjo. Žmonės neturėjo teigiamai vertinti tokių veiksmų.
Mano nuostata ir pozicija liko tokia pat, kokia ir buvo, ji nesikeičia: aš manau, kad merai turi būti renkami tiesiogiai, kad kandidatuojantis žmogus ateitų su savo komanda, su savo programa, ir laimėjęs tiesioginius rinkimus nuo pirmos dienos pradėtų dirbti. Būtent to jis ir atėjo. Tokia mano nuostato yra ir dabar.

Radijas: Dar viena pastarųjų dienų žiniasklaidos tema - galimas Valstybės saugumo departamento vadovo Mečio Laurinkaus keitimas. Ar tikrai bus keičiamas Valstybės saugumo vadovas, kaip vertinate spaudoje pasirodžiusius tvirtinimus, kad tai viena iš Jūsų tariamo plano keisti visus vadinamųjų jėgos struktūrų vadovus, dalis?
Prezidentas: Aš nė karto nesu pasakęs ar net pagalvojęs apie tai, kad reikėtų keisti visų jėgos struktūrų vadovus. Aš manau, kad galbūt tai yra politinių oponentų lengva interpretacija. Aš esu pasakęs vienareikšmiškai, kad į visus pareigūnus žiūrėsiu pagal jų kompetenciją. Jei jų kompetencija atitinka, tai tada nėra svarbu kokiai partijai jis priklauso. Toks žmogus, kas jis bebūtų - dirbs ir aš jam linkėsiu sėkmės. Kalbant apie M. Laurinkų, ne taip seniai aš kalbėjausi su juo. Tame atvirame ir nuoširdžiame pokalbyje jis išreiškė pageidavimą padirbėti ambasadoje. Jis asmeniškai išreiškė tokį pageidavimą ir į jį aš atsižvelgiu. Jo kandidatūra buvo suderinta su aukščiausiais valstybės vadovais - Ministru Pirmininku bei Seimo Pirmininku. Yra teikimas iš Užsienio reikalų ministerijos. Ir jei procedūros vyks sėkmingai, M. Laurinkus taps ambasadoriumi. Kas bus kitas Valstybės saugumo departamento vadovas? Aš galiu pasakyti tik tiek, kad tai būtinai bus žmogus - profesionalas, ištikimas Lietuvos interesams ir galintis vesti departamentą tuo keliu, kurio jis eina ir dabar.
Radijas: Ar daug yra kandidatūrų?
Prezidentas: Aš manau, kad žmogaus paskyrimo ambasadoriumi procedūra nėra trumpa. Ji kartais užtrunka 2, 3, 4, o kartais ir daugiau mėnesių. Taigi yra laiko pagalvoti ir apie naują kandidatą į Valstybės saugumo departamentą.
Radijas: Ačiū. Iš Lietuvos Radijo Ryto garsų studijos - Prezidentas Rolandas Paksas.




Rolandas Paksas, Lietuvos Respublikos Prezidentas

Paruošė Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija. Cituojant būtina nurodyti šaltinį.