Archyvinė tinklalapio versija Prezidento Rolando Pakso kadencijos metu (2003 02 26–2004 04 06)

English version
Prezidento veikla
Kalbos
Pranešimai spaudai
Vizitai
Respublikos Prezidentas
Biografija
Prezidento institucija
Istorija
Teisinė aplinka
Prezidento rūmai
Istorija
Virtuali ekskursija

2003 05 13-14 Lietuvos Respublikos Prezidento Rolando Pakso darbo vizitas Prancūzijos Respublikoje

2003.05.15



Lietuvos Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas su darbo vizitu lankėsi Paryžiuje.
Gegužės 14 dieną ryte Lietuvos vadovas dalyvavo pusryčiuose su Prancūzijos verslininkais, kuriems vadovauja MEDEF (Prancūzijos darbdavių asociacijos) prezidentas Baltijos šalių klausimais Remi Robine-Diufo (Remy Robinet –Duffo).
Pusryčių metų Prezidentas pažymėjo, kad Lietuva yra viena iš sparčiausiai besiplėtojančių Baltijos valstybių. 2002 metais šalies BVP išaugo 6,7 procento. Pagal šį rodiklį Lietuva jau antri metai yra viena iš Europos Sąjungos šalių kandidačių lyderių.
Kalbėdamas apie Lietuvos ir Prancūzijos ekonominius santykius, R. Paksas pažymėjo, kad prekyba tarp abiejų šalių nuolatos auga. 2002 metais Prancūzija užėmė 7 vietą pagal eksporto ir 5-ąją – pagal importo apimtis. 2003 metų sausio 1 dienos duomenimis, bendros tiesioginės investicijos Lietuvoje sudarė beveik 4 milijardus eurų. Lietuvos vadovas sakė, jog užsienio valstybių verslininkai gali išnaudoti mūsų šalį kaip tiltą į Rytų rinkas.
R. Paksas pabrėžė, jog Lietuva pasižymi palankiomis investuoti sąlygomis ir yra viena iš labiausiai liberalizuotų rinkos ekonomikų Vidurio ir Rytų Europos šalyse.
Prezidentas akcentavo, jog Lietuvai tampant ES ir NATO nare, būtina integruotis prie Vakarų ekonomiškai ir infrastruktūriškai. Be to R. Paksas teigė, jog neturi likti ir technologinių sienų tarp Lietuvos ir kitų ES šalių narių.
Valstybės vadovo įsitikinimu, būtina ieškoti būdų sujungti į vieną visumą automobilių kelius, geležinkelius, energetines komunikacijas. Prezidentas išreiškė nuomonę, jog tolesniam Lietuvos (taip pat ir viso Baltijos jūros regiono) ekonominio augimo užtikrinimui būtina modernizuoti ir plėsti regioninius transporto tinklus. Kalbėdamas apie aktyvesnį Prancūzijos vaidmenį Baltijos jūros regione, R. Paksas pažymėjo, kad Prancūzijos įsitraukimas į šiuos projektus būtų labai vertinamas.
Prezidentas sakė, jog perspektyvia dvišalių Lietuvos ir Prancūzijos ekonominių santykių sritimi galėtų tapti branduolinė energetika. Lietuva ir Prancūzija yra dvi valstybės Europoje, gaminančios daugiau kaip 75 proc. branduolinės energijos. R. Paksas ragino žiūrėti į šiuos projektus, kaip regioninės reikšmės projektus.
Verslininkai siūlė rengti jau investavusių Prancūzijos verslininkų forumus kartu su valstybinių institucijų atstovais. Tokių verslo forumo metu galima būtų kalbėti apie Prancūzijos indėlį investuojant į transporto ir energetikos infrastruktūros sektorių.
Lietuvos Prezidentas palankiai sutiko šią Prancūzijos verslininkų idėją.
Prancūzijos verslininkai sakė esą susidomėję galimybėmis dirbti Lietuvoje. Pažymėję, kad investicinis klimatas mūsų šalyje yra palankus ir Lietuva yra pasiekusi europinį lygį, prancūzų verslo atstovai teigė esą pasirengę investuoti mūsų šalyje.
Prezidentas R. Paksas sakė ketinąs visus šiuos klausimus kelti pokalbyje su Prancūzijos Respublikos Prezidentu Žaku Širaku (Jacques Chirac).
Prancūzijos verslininkai pasidžiaugė, jog tiek politikų, tiek verslo atstovų interesai bei požiūriai svarbiais dvišalio bendradarbiavimo klausimais sutampa.
Darbo pusryčiuose dalyvavo stambių Prancūzijos elektronikos (“Thales”) ir energetikos (“Dalkia”, “Cogema”, “EDF”) įmonių atstovai.
Tęsdamas vizitą Prancūzijoje, Lietuvos Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas susitiko su Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) Generaliniu direktoriumi Donaldu Džonstonu (Donald J.Johnston).
Prezidentas pažymėjo, kad Lietuva, suvokdama Europos bendradarbiavimo plėtros organizacijos (EBPO) teikiamą naudą, 2002 metų rugsėjį kreipėsi į EBPO su siekiu tapti šios organizacijos nare.
R. Paksas išreiškė įsitikinimą, jog Lietuvos narystė EBPO būtų labai savalaikis ir logiškas žingsnis, ypač įvertinant Lietuvos politinį, ekonominį bei socialinį vystymąsi. Lietuvos vadovo nuomone, tai tik dar labiau paspartintų tolesnes viešojo administravimo reformas bei šalies ekonominę plėtrą.
EBPO vadovas D. Džonstonas sakė, kad jau kitais metais organizacija pateiks rekomendacijas dėl naujų narių.
Prezidentas išreiškė nuomonę, jog Lietuva gali ne tik pasisemti naudos ir žinių iš narystės EBPO, bet ir pati įnešti savo intelektualinį indėlį į šios organizacijos veiklą. Respublikos vadovo įsitikinimu, Lietuvos narystė Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje labai svarbi ir šalies integracijos į Europos Sąjungą kontekste. Visos dabartinės ES valstybės yra ir EBPO narės.
Tą pačią dieną Paryžiuje Lietuvos Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas susitiko su UNESCO Generaliniu direktoriumi Koičiro Matsuura (Koichiro Matsuura).
Pokalbio metu aptarta įtrauktos į pasaulio paveldo sąrašą - Kuršių Nerijos, - problema bei galimybės Lietuvai prisidėti prie Irako kultūrinio ir istorinio paveldo išsaugojimo.
Prezidentas R. Paksas padėkojo UNESCO Generaliniui direktoriui K. Matsuurai už paramą Lietuvos iniciatyvoms bei siekiams. Valstybės vadovas sakė, jog per pastaruosius dešimt metų Lietuvos dalyvavimą UNESCO veikloje galima įvertinti kaip rezultatyvų, suteikusį galimybę mūsų šaliai bei Lietuvos žmonėms atsiverti pasauliui bei įnešti savo indėlį į jo raidą.
Pokalbio metu Lietuvos Prezidentas palietė klausimą, kuris kelia mūsų šalies visuomenei didelį susirūpinimą. R. Paksas sakė, jog Rusijos Federacija planuoja pradėti naftos gavybą jūroje šalia pasaulio paveldo vietovės – Kuršių Nerijos. Prezidento įsitikinimu, Kuršių Nerijai gresia užteršimas nafta.
R. Paksas pažymėjo, jog Lietuvai iki šiol nepavyko gauti oficialios informacijos apie Rusijos valstybinės ekologinės ekspertizės išvadas dėl naftos gavybos Baltijos jūroje, telkinyje D-6.
Prezidentas paprašė UNESCO vadovo atkreipti dėmesį į šį labai svarbų Lietuvai klausimą. K. Matsuura sakė pasidomėsiąs situacija Kuršių Nerijoje.
Susitikime taip pat kalbėta Irako kultūrinio ir istorinio paveldo išsaugojimo klausimu. K. Matsuura sakė, jog kai tik situacija Irake stabilizuosis, į šią šalį išvyks grupė UNESCO ekspertų, tirsiančių istorinių ir kultūros paminklų būklę.
Prezidentas R. Paksas sakė, jog Lietuvoje yra daug kvalifikuotų šios srities archeologų, kurie galėtų prisidėti prie Irako kultūrinio ir istorinio paveldo išsaugojimo.
UNESCO Generalinis direktorius padėkojo Lietuvos vadovui už siūlymą ir patikino, jog jei organizacijai prireiktų šios srities ekspertų, jis būtinai kreipsis į mūsų šalį pagalbos.
Paryžiuje Lietuvos Respublikos Prezidentą Rolandą Paksą priėmė Prancūzijos Respublikos Prezidentas Žakas Širakas (Jacques Chirac).
Pokalbio metu aptarti bendrų infrastruktūrinių projektų plėtros klausimai, Europos Sąjungos ir Rusijos Federacijos santykiai, Europos ateities klausimai.
Prezidentas pažymėjo, kad šis vizito Prancūzijoje tikslas yra pagilinti dvišalį bendradarbiavimą, Lietuvos – Prancūzijos dialogą aktualiais besikeičiančios pasaulinės ir europinės politikos klausimais.
Kalbėdamas apie dvišalius santykius, R. Paksas pažymėjo, jog perspektyvia dvišalių ekonominių santykių sritimi galėtų tapti branduolinė energetika. Lietuva ir Prancūzija yra dvi valstybės Europoje, gaminančios daugiau kaip 75 proc. branduolinės energijos.
Prezidentas sakė, kad nors derybos dėl Ignalinos atominės elektrinės baigėsi, tačiau svarbu svarstyti Lietuvos energetikos ateitį. Valstybės vadovo nuomone, plėtojanti branduolinę energetiką Prancūzija šioje srityje galėtų pasidalinti su Lietuva savo patirtimi.
R. Pakso įsitikinimu, uždarius Ignalinos AE ir modernizavus šilumines elektrines, Lietuvos priklausomybė nuo vieno šaltinio nesumažėja. Todėl jau dabar svarbu pradėti galvoti apie naujojo branduolinio reaktoriaus statybos galimybes. Respublikos vadovas paprašė Prancūzijos paramos įgyvendinant šį projektą.
Prezidentas Ž. Širakas teigė, jog Prancūzija pasirengusi bendradarbiauti su Lietuva atominės energetikos srityje ir padėti įgyvendinti naujojo reaktoriaus statybos projektą.
Prancūzijos vadovas pažymėjo, kad jau kitą savaitę jis paves savo atstovei aptarti šiuos klausimus su Lietuvos valdžios pareigūnais.
Ž. Širakas sakė, jog rytdienos Europoje vis didesnę reikšmę įgauna infrastruktūrų plėtra. Pažymėjęs, kad Europa remiasi solidarumo principu, Prancūzijos Prezidentas teigė, jog infrastruktūrinių projektų įgyvendinimui turi būti naudojamos ES lėšos.
“Aš esu visiškai įtikintas šių projektų svarba ir mano asmenyje jus matote advokatą Europos Sąjungai svarstant infrastruktūrinių projektų įgyvendinimo klausimus”, - sakė jis.
Ž. Širakas taip pat pažadėjo infrastruktūrinių projektų klausimais kalbėtis su Vokietijos Federacinės Respublikos kancleriu Gerhardu Šrioderiu (Gerhard Schroeder) birželio mėnesį vyksiančiame susitikime.
R. Paksas taip pat akcentavo kitą perspektyvią ekonominių santykių sritį – transporto plėtrą. Pažymėjęs, kad Prancūzija turi gerai išvystytą transporto infrastruktūrą – traukinius ir jų tinklus, - Prezidentas pakvietė šią šalį prisidėti prie transporto projektų įgyvendinimo.
Prezidentas R. Paksas sakė, jog artėjant Sankt Peterburgo aukščiausiojo lygio susitikimui, ypatingą svarbą įgauna Rusijos – ES klausimai. Šalies vadovas pažymėjo, kad po šį savaitgalį įvykusio referendumo įgijusi teisę tapti ES nare, Lietuva siekia aktyviau dalyvauti Rusijos-ES dialoge.
Ž. Širakas teigė, jog Lietuvos nuomonė Kaliningrado srities bei kitais klausimais yra įdomi ir Prancūzija yra pasirengusi išklausyti mūsų šalies poziciją.
“Prancūzija bus dėmesinga partnerė ir valstybė, kuri su visa pagarba ir dėmesiu išklausys jūsų nuomonės įvairiais klausimais”, - sakė Prancūzijos Prezidentas.
Kalbėdamas apie Konventą dėl Europos ateities, Prezidentas R. Paksas pažymėjo, kad Lietuvos ir Prancūzijos pozicijos daugeliu klausimu yra identiškos. Tiek Lietuva, tiek Prancūzija laikosi tų pačių principų kalbant apie Europos ateitį: ES šalių narių lygybė, demokratinis legitimumas bei ES institucijų efektyvumas.
Baigdamas viešnagę Prancūzijoje, Prezidentas R. Paksas lankėsi Lietuvos Respublikos ambasadoje ir susitiko su lietuvių bendruomenės atstovais.
Vakare valstybės vadovas grįžo į Vilnių.

Prezidento spaudos tarnyba

Paruošė Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija. Cituojant būtina nurodyti šaltinį.