Archyvinė tinklalapio versija Prezidento Rolando Pakso kadencijos metu (2003 02 26–2004 04 06)

English version
Prezidento veikla
Kalbos
Pranešimai spaudai
Vizitai
Respublikos Prezidentas
Biografija
Prezidento institucija
Istorija
Teisinė aplinka
Prezidento rūmai
Istorija
Virtuali ekskursija

2003 04 23-24 Lietuvos Respublikos Prezidento Rolando Pakso darbo vizitas Estijos Respublikoje

2003.04.24

Lietuvos Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas su dviejų dienų darbo vizitu lankėsi Estijoje.
Estijos sostinėje – Taline, Prezidentas Rolandas Paksas susitiko su Estijos vadovu Arnoldu Riuiteliu (Arnold Ruutel).
Pokalbio metu aptarti dvišaliai ryšiai Lietuvai ir Estijai integruojantis į transatlantines organizacijas, bendrų infrastruktūrinių projektų plėtra.
Lietuvos ir Estijos vadovai sutarė, kad būtina dėti pastangas, jog tiek dvišalis, tiek trišalis Baltijos valstybių bendradarbiavimas išliktų ir būtų aktyviai plėtojamas ateityje.
Lietuvos Prezidentas sakė, jog integruojantis į Europos Sąjungą ir NATO Baltijos valstybės turėtų plėtoti naujas trišalio bendradarbiavimo idėjas. R. Paksas pažymėjo, kad Baltijos šalys gali keistis patirtimi integracijos į transatlantines struktūras bei demokratinių reformų įgyvendinimo srityje su kaimyninėmis valstybėmis ir plėsti saugumo bei stabilumo erdvę į Rytus – Šiaurės Vakarų Rusiją, Baltarusiją, Ukrainą, taip pat į Pietų Kaukazo valstybes.
Lietuvos Prezidentas teigė, jog šiuolaikiniame pasaulyje ateitis priklauso sėkmingai bendradarbiaujantiems regionams, o Baltijos valstybių regionas yra vienas iš sėkmingiausiai ir intensyviausiai besivystančių. Todėl Prezidentas R. Paksas iškėlė iniciatyvą – pasitelkus trijų Baltijos valstybių politikus, intelektualus ir ekspertus parengti studiją, kurioje būtų įvertinta, kaip Baltijos šalių bendradarbiavimas įvairiose srityse įtakoja regiono plėtrą. Šioje studijoje taip pat reikėtų numatyti strateginius prioritetus bei perspektyvas ateinančiam dešimtmečiui.
Estijos Prezidentas A. Riuitelis palankiai įvertino šią Lietuvos vadovo iniciatyvą.
Kalbėdamas apie bendrų infrastruktūros projektų įgyvendinimo svarbą, R. Paksas pažymėjo, kad trys Baltijos valstybės turėtų kartu koordinuoti savo veiksmus siekiant tikslingai pasinaudoti ES finansinės pagalbos, teikiamos integruotai transporto sistemai kurti ir plėtoti Pietų – Šiaurės kryptimi, galimybėmis. Lietuvos vadovas taip pat atkreipė dėmesį, jog būtina tęsti Via Baltica ir Rail Baltica projekto įgyvendinimą. R. Pakso įsitikinimu, Lenkija galėtų aktyviai prisidėti prie šių projektų spartesnio įgyvendinimo suintensyvindama Via Baltica tiesimo darbus savo ruože.
Aptardamas trišalio bendradarbiavimo energetikos srityje perspektyvas, Prezidenas R. Paksas pažymėjo, kad vykstant regioninei integracijai ir siekiant prisijungti prie vieningos Europos energetikos rinkos, būtina įgyvendinti Baltijos energetikos strategiją. Lietuvos vadovo nuomone, bendros Baltijos elektros energijos rinkos sukūrimas ir jos integravimas į Vakarų Europos ir Skandinavijos rinkas turėtų būti ilgalaikis tikslas.
R. Paksas taip pat teigė, jog didžiulę reikšmę regionui turi Lietuvos-Lenkijos elektros tinklų sujungimo projektas, numatantis ne tik dviejų sistemų sujungimą, bet ir Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Lenkijos elektros gamybos ir perdavimo sistemų modernizavimą.
Pokalbio metu taip pat kalbėta apie branduolinės energetikos plėtojimo galimybes. Prezidentas R. Paksas sakė manąs, jog būtų tikslinga atlikti trijų Baltijos valstybių energetikos, kaip vieningos sistemos ateities analizę.
Tęsdamas darbo vizitą Estijoje, Lietuvos Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas susitiko su Estijos Respublikos Parlamento (Riigikogu) Pirmininke Ene Ergma.
Pokalbio metu aptarti Baltijos šalių bendradarbiavimo klausimai, bendrų infrastruktūros projektų plėtra.
Prezidentas R. Paksas prisiminė, jog daugiau nei prieš dešimt metų Estija, Latvija ir Lietuva kartu stovėjo Baltijos kelyje. Prezidentas sakė tikįs, jog Baltijos valstybėms tapus Europos Sąjungos ir NATO narėmis, trišalis bendradarbiavimas dar labiau suintensyvės.
Pažymėjęs, kad Baltijos šalims tapus euroatlantinių organizacijų narėmis, sustiprėja poreikis ne tik plėtoti trišalius ryšius, bet taip pat svarbu bendradarbiauti ir su Šiaurės valstybėmis.
Pritardama šiai minčiai, E. Ergma sakė, jog šiuo metu Estijoje yra nusistovėję stabilūs ir geri santykiai su Šiaurės valstybių parlamentais.
Lietuvos vadovas sakė, jog Europos konferencijoje, vykusioje šių metų balandžio 17 dieną Atėnuose, pateikė mūsų šalies poziciją dėl “Naujųjų kaimynų” iniciatyvos. Valstybės vadovas pažymėjo, kad “Naujųjų kaimynų” iniciatyva - tai yra ES politika Baltarusijos, Ukrainos ir Moldovos bei Pietų Kaukazo valstybių atžvilgiu, galėsianti paskatinti demokratinių reformų plėtrą šiose šalyse.
Kalbėdamas apie bendrų infrastruktūrinių projektų plėtojimo svarbą, Prezidentas R. Paksas sakė, jog būtina tęsti Via Baltica ir Rail Baltica projekto įgyvendinimą. Lietuvos vadovas minėjo, jog prie šių projektų įgyvendinimo taip pat galėtų prisidėti ir kaimyninė Lenkija.
Aptardamas trišalio bendradarbiavimo energetikos srityje perspektyvas, Prezidentas R. Paksas pažymėjo, kad vykstant regioninei integracijai ir siekiant prisijungti prie vieningos Europos energetikos rinkos, būtina įgyvendinti Baltijos energetikos strategiją.
Kalbėdamas apie Lietuvos branduolinės energetikos plėtojimo perspektyvas, Prezidentas R. Paksas pažymėjo, kad 2003-2004 metais bus parengta išsami branduolinės energetikos studija, įvertinanti ir naujos atominės elektrinės (reaktoriaus) statybos galimybes.
Prezidentas R. Paksas sakė, jog susitikime su Estijos Prezidentu A. Riuiteliu iškėlęs iniciatyvą – pasitelkus trijų Baltijos valstybių politikus, intelektualus ir ekspertus parengti studiją, kurioje būtų įvertinta, kaip Baltijos šalių bendradarbiavimas įvairiose srityse įtakoja regiono plėtrą. Šioje studijoje taip pat reikėtų numatyti strateginius prioritetus bei perspektyvas ateinančiam dešimtmečiui.
Pokalbio metu taip pat kalbėta apie Lietuvos ir Estijos pasirengimą referendumams dėl narystės ES. R. Paksas ir E. Ergma išreiškė viltį, jog abiejų valstybių piliečiai išreikš pozityvią valią tapti šios europinės organizacijos nariais.
Tą pačią dieną Prezidentas Rolandas Paksas susitiko su Estijos Respublikos Ministru Pirmininku Juhanu Partsu (Juhan Parts).
Pokalbio metu aptarti dvišaliai ryšiai prekybos srityje, santykiai su kaimyninėmis valstybėmis, bendrų infrastruktūros projektų plėtra, tranzito iš ir į Rusijos Federacijos Kaliningrado srities bei pasienio ir muitinių klausimai.
Kalbėdamas Lietuvos ir Estijos ekonominio bendradarbiavimo klausimais, Prezidentas R. Paksas pažymėjo, kad dvišalė prekyba auga, tačiau visos ekonominio bendradarbiavimo galimybės dar nėra pilnai išnaudotos. Respublikos vadovas pasidžiaugė, kad Estijos verslininkai aktyviai investuoja į Lietuvos ūkį. Bendriems Baltijos regiono ekonominiams verslo interesams išreikšti Prezidentas siūlė įsteigti Baltijos verslo forumą.
Lietuvos Prezidentas ir Estijos premjeras sutarė, jog būtina glaudžiai bendradarbiauti prekybos srityje. Pokalbio dalyviai pažymėjo, jog šiame bendradarbiavime didelį vaidmenį atlieka ir kaimyninės valstybės.
R. Paksas sakė, jog Lietuva, būdama Baltarusijos kaimynė yra pasirengusi jai, kaip europinei valstybei padėti žengti Europos Sąjungos ir demokratėjimo link.
Kalbėdamas tranzito iš ir į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį klausimu, Prezidentas pažymėjo, kad Lietuva nuosekliai vykdo ir yra pasirengusi toliau įvykdyti suderintus su ES įsipareigojimus tranzito kontrolės srityje. Mūsų valstybė daro viską, kad 2002 metų lapkričio mėnesio ES ir Rusijos Federacijos susitarimas dėl Kaliningrado tranzito būtų įgyvendintas laiku ir tinkamai.
R. Paksas informavo, jog šių metų balandžio 15 dieną Prezidentūroje posėdžiavusios Užsienio politikos koordinacinės tarybos posėdžio metu, šalies užsienio reikalų ministras, vidaus reikalų ministras bei kiti valstybės pareigūnai užtikrino, jog Lietuva yra techniškai pasirengusi nuo šių metų liepos 1 dienos garantuoti sklandų naujosios supaprastinto tranzito tvarkos funkcionavimą. Tuo pačiu, jei nepradės veikti supaprastinto tranzito tvarka, Lietuva bus techniškai pasiruošusi nuo liepos 1 d. įvesti vizų režimą.
Aptardami pasienio bei muitinių klausimus, pokalbio dalyviai sutarė, jog Baltijos šalys, siekdamos kuo greičiau prisijungti prie Šengeno erdvės, turi bendrai koordinuoti savo veiksmus ir atverti sienas savo valstybių piliečiams.
R. Paksas ir J. Partsas kalbėjo, kad jau dabar svarbu pradėti galvoti apie palengvinto sienų kirtimo režimo sukūrimą Baltijos šalių piliečiams. Lietuvos Prezidentas ir Estijos premjeras sakė pavesią spręsti šį klausimą atsakingiems abiejų valstybių pareigūnams.
Didelis dėmesys susitikime skirtas ir infrastruktūrinių projektų plėtros klausimams. R. Paksas išreiškė įsitikinimą, jog bendrų energetikos, kelių, geležinkelių infrastruktūros projektų įgyvendinimas leis Baltijos šalims ne tik politiškai, bet ir ekonomiškai prisijungti prie Europos Sąjungos bei sparčiai pasiekti ES vidurkį.
Pokalbio metu Prezidentas R. Paksas sakė šiandien susitikęs su lietuvių bendruomenės atstovais, gyvenančiais Taline. Lietuvos vadovas klausė Estijos Ministro Pirmininko, kaip galima būtų išspręsti patalpų skyrimo klausimą lietuvių bendruomenei. J. Partsas pažadėjo nedelsiant išspręsti šį klausimą.
Susitikime taip pat kalbėta apie Lietuvos pasirengimą šių metų gegužės 10-11 dienos referendumui dėl šalies narystės ES. Estijos premjeras sakė, jog teigiami referendumo Lietuvoje rezultatai pozityviai įtakos ir Estijos piliečių apsisprendimą prisijungti prie ES. Referendumas dėl Estijos narystės ES vyks šių metų rugsėjo 14 dieną.

Vėliau kartu su Estijos Respublikos Prezidentu Arnoldu Riuiteliu (Arnold Ruutel), Prezidentas Rolandas Paksas susitiko su Estijos stambaus verslo asociacijos nariais ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovais.
Kreipdamasis į Lietuvos ir Estijos verslininkus, Prezidentas R. Paksas pažymėjo, kad abiejų šalių ekonominis bendradarbiavimas yra labai intensyvus, sėkmingai auga prekybos apimtys bei abipusės investicijos. Lietuvos vadovas pasidžiaugė aktyviais Estijos investuotojais, kurių investicijos į Lietuvos ūkį pastaruoju metu tapo vienomis didžiausių. Estijos investicijos Lietuvoje sudaro beveik 12 procentų nuo bendro tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje skaičiaus.
R. Paksas paragino Lietuvos verslininkus aktyviau investuoti ir išnaudoti visas įmanomas galimybes prekyboje.
Lietuvos Prezidentas sakė, jog Baltijos šalims tapus Europos Sąjungos narėmis, atsivers didžiulė Sąjungos rinka. R. Pakso įsitikinimu, siekiant rasti rinkas savo prekėms realizuoti bei paskatinti investicijas, svarbu Baltijos šalių verslininkams veikti kartu.
Lietuvos ir Estijos verslininkai pažymėjo, jog siekiant suvienyti abiejų šalių verslininkų pastangas suaktyvinti ekonominius ryšius, būtina įsteigti bendrą Baltijos šalių verslo forumą.
Prezidentas R. Paksas taip pat atkreipė dėmesį, jog ekonominė gerovė neateis, jei Baltijos valstybės nebus sujungtos su likusia Europa bendra transporto ir energetikos infrastruktūra. R. Paksas pažymėjo, kad Lietuvai svarbiausia būtų sėkmingai realizuoti Via Baltica, Rail Baltica, Via Hanseatica projektus. Jų įgyvendinimas sąlygotų spartesnę Lietuvos, tiek ir viso Baltijos regiono integraciją į Europos transporto struktūras bei padidintų krovinių ir keleivių tranzito galimybes.
Kalbėdamas apie bendrų energetinių ir transporto projektų įgyvendinimo svarbą, Lietuvos vadovas sakė, jog savo susitikime su Lenkijos Prezidentu A. Kvasnievskiu (Aleksander Kwasniewski) sutarė artimiausiu metu surengti trijų Baltijos valstybių ir Lenkijos vadovų ir Europos Komisijos pareigūnų susitikimą dėl infrastruktūrinių projektų finansavimo bei įgyvendinimo.
Bendrame verslininkų ir politikų susitikime taip pat kalbėta apie galimybes palengvinti sienų kirtimo režimą.
Renginyje kalbas skaitė Estijos stambaus verslo asociacijos prezidentas Jakas Sarmitas (Jak Saarmit) ir Lietuvos pramoninkų konfederacijos viceprezidentas Mykolas Aleliūnas.
Estijos Nacionalinėje bibliotekoje Prezidentas dalyvavo Arvydo Každailio Heraldikos parodos atidaryme, klausėsi Juditos Leitaitės ir Vaivos Blažienės miniatiūrų koncerto. Rlandas Paksas Tartu mieste taip pat dalyvavo Lietuvos Respublikos Garbės konsulato atidarymo ceremonijoje.
Vakare R. Paksas dalyvavo vakarienėje Estijos Respublikos Prezidento A.Riuitelio kvietimu.
Balandžio 24 dieną Tartu mieste Lietuvos Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas susitiko su Estijos Respublikos Prezidentu Arnoldu Riuiteliu (Arnold Ruutel) ir Latvijos Respublikos Prezidente Vaira Vyke-Freiberga (Vaira Vike-Freiberga).
Pokalbio metu aptartas Baltijos valstybių pasirengimas referendumui dėl narystės Europos Sąjungoje, ES ateities, NATO plėtros bei infrastruktūrinių projektų plėtros klausimai. Taip pat kalbėta tranzito iš ir į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį klausimais.
Kalbėdamas apie Lietuvos pasirengimą šių metų gegužės 10-11 dienos referendumui dėl narystės ES, Prezidentas R. Paksas pažymėjo, kad pagrindinis tikslas yra ne agituoti šalies gyventojus, bet teikti jiems objektyvią informaciją apie šalies integraciją į ES bei Stojimo derybų rezultatus, parodyti, ką kiekvienam šalies gyventojui atneš būsimoji Lietuvos narystės Europos Sąjungoje. R. Paksas sakė, jog į referendumo kampaniją yra įsitraukusios visos valstybinės institucijos, įskaitant ir aukščiausius šalies vadovus, parlamentarus, politines partijas, interesų grupes, nevyriausybines organizacijas, mokslo, meno ir kultūros bendruomenių atstovus. Paskutiniais 2003 m. balandžio mėnesio visuomenės nuomonės apklausų duomenimis, už šalies narystę ES pasisako 65 proc. šalies gyventojų.
Pažymėję, kad Latvijoje ir Estijoje gyventojų apklausų rezultatai nėra tokie pozityvūs kaip Lietuvoje, A. Riuitelis ir V. Vykė-Freiberga sakė, jog referendumo rezultatai šiose šalyse taip pat priklausys ir nuo teigiamų referendumo rezultatų Lietuvoje. Estijoje referendumas dėl narystės ES įvyks šių metų rugsėjo 14 dieną, Latvijoje – rugsėjo 20 dieną.
R. Paksas pasiūlė pasibaigus referendumui Lietuvoje, surengti bendras konsultacijas Latvijos ir Estijos institucijų pareigūnams ir pasidalinti patirtimi.
Pokalbio metu trys Baltijos šalių vadovai pasikeitė nuomonėmis dėl ES ateities. R. Paksas sakė, jog pagrindiniai principai, kurių laikosi Lietuva yra ES šalių-narių lygybė, demokratinis legitimumas bei ES institucijų efektyvumas. Prezidentas pažymėjo, kad Lietuva, kaip būsima ES narė siekia lygiais pagrindais dalyvauti būsimojoje Tarpvyriausybinėje konferencijoje, priimsiančioje esminius sprendimus dėl ES ateities.
Aptardami integracijos į NATO procesą, Baltijos šalių vadovai pasidžiaugė, kad Kanadoje ir Norvegijoje jau yra patvirtinti NATO Stojimo protokolai.
Prezidentas R. Paksas pažymėjo, kad Lietuvai, Latvijai ir Estijai tapus Aljanso narėmis, reikės aktyviai dalyvauti tolesnėje šios organizacijos transformacijoje ir adaptacijoje prie besiformuojančios naujos tarptautinio saugumo aplinkos, naujų grėsmių ir iššūkių.
Didelis dėmesys susitikime skirtas ir infrastruktūrinių projektų plėtros klausimams. R. Paksas išreiškė įsitikinimą, jog bendrų energetikos, kelių, geležinkelių infrastruktūros projektų įgyvendinimas leis Baltijos šalims ne tik politiškai, bet ir ekonomiškai prisijungti prie Europos Sąjungos. Lietuvos vadovas sakė, jog būtina tęsti Via Baltica ir Rail Baltica projektų įgyvendinimą. Prezidentas minėjo, jog prie šių projektų įgyvendinimo taip pat galėtų prisidėti ir kaimyninė Lenkija.
Prezidentas R. Paksas taip pat informavo Latvijos ir Estijos Prezidentus, kad atnaujintoje Nacionalinėje energetikos strategijoje numatyta, jog 2003-2004 metais bus parengta išsami branduolinės energetikos naudojimo Lietuvoje tęstinumo studija, įvertinanti ir naujos atominės elektrinės (reaktoriaus) statybos galimybes.
Aptardamas trišalio bendradarbiavimo energetikos srityje perspektyvas, Prezidenas R. Paksas pažymėjo, kad vykstant regioninei integracijai ir siekiant prisijungti prie vieningos Europos energetikos rinkos, būtina įgyvendinti Baltijos energetikos strategiją. Lietuvos vadovas paprašė Latvijos ir Estijos Prezidentus pažvelgti į šį projektą kaip į regioninį projektą.
Latvijos ir Estijos vadovai teigiamai įvertino šią Lietuvos Prezidento iniciatyvą.
Kalbėdamas tranzito iš ir į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį klausimu, Prezidentas pažymėjo, kad Lietuva nuosekliai vykdo ir yra pasirengusi toliau įvykdyti suderintus su ES įsipareigojimus tranzito kontrolės srityje. Mūsų valstybė daro viską, kad 2002 metų lapkričio mėnesio ES ir Rusijos Federacijos susitarimas dėl Kaliningrado tranzito būtų įgyvendintas laiku ir tinkamai.
Tą pačią dieną Lietuvos Respublikos Prezidentas Rolandas Paksas apsilankė Tartu universitete ir Baltijos gynybos koledže (BALTDEFCOL).
Tartu universitete Prezidentas R. Paksas susitiko su šios aukštosios mokyklos vadovybe, studentais. Lietuvos vadovas apgailestavo, jog šiame vieninteliame klasikinį universitetinį išsilavinimą teikiančiame nacionaliniame Estijos universitete nesimoko studentai iš Lietuvos.
Prezidentas pažymėjo, kad būtina aktyviai plėtoti studentų mainus, tuo skatinant abiejų valstybių jaunų žmonių bendravimą.
Baltijos gynybos koledže Prezidentas R. Paksas susipažino su šios karo mokyklos ateities planais bei veiklos kryptimis, bendravo su dėstytojais bei kariūnais. Respublikos vadovas pasidžiaugė, jog koledže mokosi kariūnai iš Lietuvos bei jiems dėsto lietuviai dėstytojai.
Pagrindinis Baltijos gynybos koledžo tikslas yra rengti Baltijos valstybių ginkluotojų pajėgų aukštesniuosius štabo karininkus ir nuolatos tobulinti jų rengimą.
Vakare Respublikos Prezidentas grįžo į Vilnių.






Prezidento spaudos tarnyba

Paruošė Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija. Cituojant būtina nurodyti šaltinį.