Archyvinė tinklalapio versija Prezidento Rolando Pakso kadencijos metu (2003 02 26–2004 04 06)

English version
Prezidento veikla
Kalbos
Pranešimai spaudai
Vizitai
Respublikos Prezidentas
Biografija
Prezidento institucija
Istorija
Teisinė aplinka
Prezidento rūmai
Istorija
Virtuali ekskursija

Prezidento institucija. Teisinė aplinka

"Respublikos Prezidentas yra valstybės vadovas. Jis atstovauja Lietuvos valstybei ir daro visa, kas jam pavesta Konstitucijos ir įstatymų."
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 77 str.

1. Prezidento rinkimai
    1.1. Kas gali būti renkamas Lietuvos Respublikos Prezidentu?
    1.2. Rinkimų skyrimas
    1.3. Pretendentų į Lietuvos Respublikos Prezidentus iškėlimas
    1.4. Kandidatų į Prezidentus registravimas
    1.5. Rinkiminė kampanija
    1.6. Balsavimas
    1.7. Rezultatai
    1.8. Priesaika
2. Prezidento galios
    2.1. Prezidento įgaliojimai užsienio politikos srityje
    2.2. Prezidentas ir Seimas
    2.3. Prezidentas ir Vyriausybė
    2.4. Prezidento įgaliojimai įstatymų leidybos srityje
    2.5. Prezidento teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą
    2.6. Prezidento įgaliojimai skiriant teisėjus
    2.7. Prezidento įgaliojimai krašto apsaugos srityje
    2.8. Nepaprastosios padėties įvedimas
    2.9. Prezidento įgaliojimai skiriant ir atleidžiant valstybės pareigūnus
    2.10. Pilietybės klausimai
    2.11. Malonė
    2.12. Valstybiniai apdovanojimai
    2.13. Kitos Prezidento teisės
3. Dekretai
4. Prezidento pavadavimas
5. Prezidento įgaliojimų pasibaigimas
    5.1. Pirmalaikiai Respublikos Prezidento rinkimai
    5.2. Apkaltos procesas
6. Prezidento neliečiamybė
7. Prezidento simboliai
8. Prezidento aprūpinimas ir aptarnavimas
    8.1. Prezidento rezidencija

Į pradžią

1. Prezidento rinkimai
Respublikos Prezidentą renka Lietuvos Respublikos piliečiai penkeriems metams, remdamiesi visuotine, lygia ir tiesiogine rinkimų teise, slaptu balsavimu.

Teisę rinkti Respublikos Prezidentą turi Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie rinkimų dieną yra ne jaunesni kaip 18 metų. Rinkimuose nedalyvauja piliečiai, teismo pripažinti neveiksniais.

Bet kokie tiesioginiai arba netiesioginiai Lietuvos Respublikos piliečių rinkimų teisių apribojimai dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų - draudžiami.

Į pradžią

1.1. Kas gali būti renkamas Lietuvos Respublikos Prezidentu?

Respublikos Prezidentu gali būti renkamas Lietuvos pilietis pagal kilmę, ne mažiau kaip trejus pastaruosius metus gyvenęs Lietuvoje, jeigu jam iki rinkimų dienos yra suėję ne mažiau kaip keturiasdešimt metų ir jeigu jis gali būti renkamas Seimo nariu. Pastarasis reikalavimas reiškia, kad Respublikos Prezidentu negali būti renkami asmenys, susiję priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei; asmenys, pagal teismo paskirtą nuosprendį atliekantys kriminalinę bausmę, taip pat asmenys, teismo pripažinti neveiksniais.

Tas pats asmuo Respublikos Prezidentu gali būti renkamas ne daugiau kaip du kartus iš eilės.

Į pradžią

1.2. Rinkimų skyrimas

Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimus skiria Lietuvos Respublikos Seimas. Skirdamas Prezidento rinkimus Seimas priima atitinkamą nutarimą. Respublikos Prezidento eiliniai rinkimai vykdomi paskutinį sekmadienį, likus dviem mėnesiams iki Respublikos Prezidento kadencijos pabaigos. Respublikos Prezidento rinkimus organizuoja ir vykdo Vyriausioji rinkimų komisija bei jos sudarytos miestų ir rajonų rinkimų komisijos.

Respublikos Prezidento rinkimų rengimo ir vykdymo išlaidas apmoka valstybė.

Į pradžią

1.3. Pretendentų į Lietuvos Respublikos Prezidentus iškėlimas

Pretendentų būti kandidatais į Respublikos Prezidentus iškėlimas pradedamas ne anksčiau kaip likus 80 dienų ir baigiamas ne vėliau kaip likus 65 dienoms iki rinkimų dienos.

Pretendentais būti kandidatais į Respublikos Prezidentus save gali iškelti pavieniai asmenys. Pretendentus būti kandidatais į Respublikos Prezidentus gali kelti, remti politinės partijos ir politinės organizacijos.

Pretendentas būti kandidatu į Respublikos Prezidentus ne vėliau kaip likus 65 dienoms iki rinkimų raštu pareiškia apie tai Vyriausiajai rinkimų komisijai.

Jeigu pretendentą būti kandidatu į Respublikos Prezidentus iškėlė politinės partijos ir politinės organizacijos, šis jų sprendimas taip pat pateikiamas raštu. Taip pat yra pateikiami pretendento pilietybę bei asmenybę patvirtinantys dokumentai ir sumokamas penkių vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio užstatas. Vyriausioji rinkimų komisija išduoda rinkėjų parašų rinkimo lapus. Surinkus Lietuvos Respublikos Konstitucijos 79 straipsnyje nurodytus 20 tūkstančių rinkėjų parašų, visas užstatas yra grąžinamas jį sumokėjusiam asmeniui.

Į pradžią

1.4. Kandidatų į Prezidentus registravimas

Pretendentai būti kandidatais į Respublikos Prezidentus kandidato į Respublikos Prezidentus statusą įgyja juos įregistravus kandidatais į Respublikos Prezidentus Vyriausiojoje rinkimų komisijoje. Kandidatų į Respublikos Prezidento vietą skaičius neribojamas.

Likus iki rinkimų ne mažiau kaip 45 dienoms, pretendentai būti kandidatais į Respublikos Prezidentus privalo pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai jos išduotus rinkėjų parašų rinkimo lapus su ne mažiau kaip 20 tūkstančių rinkėjų parašų. Taip pat pretendentas turi pateikti pajamų bei turto deklaracijos pagrindinių duomenų išrašą, patvirtintą valstybinės mokesčių inspekcijos.

Likus iki rinkimų dienos ne mažiau kaip 30 dienų, Vyriausioji rinkimų komisija oficialiai skelbia visų asmenų, įregistruotų kandidatais į Respublikos Prezidentus, sąrašą ir ne vėliau kaip per 24 valandas nuo sąrašo paskelbimo išduoda šiems asmenims kandidato į Lietuvos Respublikos Prezidentus pažymėjimą.

Į pradžią

1.5. Rinkiminė kampanija

Nuo oficialaus kandidatų į Respublikos Prezidentus sąrašo paskelbimo dienos prasideda Respublikos Prezidento rinkimų kampanija.

Kandidatai į Respublikos Prezidentus po oficialaus kandidatų sąrašo paskelbimo turi lygią teisę pasisakyti rinkėjų ir kitokiuose susirinkimuose, pasitarimuose, posėdžiuose, naudotis valstybinėmis masinės informacijos priemonėmis ir skelbti savo rinkiminę programą.

Rinkimų agitacija draudžiama likus 30 valandų iki rinkimų pradžios ir rinkimų dieną, išskyrus nuolatinę vaizdinę agitaciją tam skirtose vietose, jeigu ji iškabinta likus ne mažiau kaip 48 valandoms iki rinkimų pradžios.

Į pradžią

1.6. Balsavimas

Balsavimas vyksta rinkimų dieną nuo 7 iki 21 valandos rinkimų komisijos nurodytoje patalpoje. Rinkėjas balsuoja tik toje rinkimų apylinkėje, į kurios rinkėjų sąrašus jis yra įtrauktas. Rinkėjas gali balsuoti paštu.

Teisę rinkti Respublikos Prezidentą turi Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie rinkimų dieną yra ne jaunesni kaip 18 metų. Rinkimuose nedalyvauja piliečiai, teismo pripažinti neveiksniais.

Bet kokie tiesioginiai arba netiesioginiai Lietuvos Respublikos piliečių rinkimų teisių apribojimai dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų - draudžiami.

Kiekvienas Lietuvos Respublikos pilietis, turintis teisę rinkti Respublikos Prezidentą, rinkimuose turi vieną balsą. Respublikos Prezidentą rinkėjai renka be tarpininkų. Rinkėjai balsuoja asmeniškai ir slaptai. Kontroliuoti rinkėjų valią rinkimuose draudžiama.

Į pradžią

1.7. Rezultatai

Išrinktu laikomas tas kandidatas į Respublikos Prezidento vietą, kuris pirmą kartą balsuojant ir dalyvaujant ne mažiau kaip pusei visų rinkėjų, gavo daugiau kaip pusę visų rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų. Jeigu rinkimuose dalyvavo mažiau kaip pusė visų rinkėjų, išrinktu laikomas tas kandidatas, kuris gavo daugiausia, bet ne mažiau kaip 1/3 visų rinkėjų balsų.

Jeigu pirmajame balsavimo rate nė vienas kandidatas nesurenka reikiamos balsų daugumos, po dviejų savaičių rengiamas pakartotinis balsavimas dėl dviejų kandidatų, gavusių daugiausia balsų. Išrinktu laikomas kandidatas, surinkęs daugiau balsų.

Jeigu pirmajame rate dalyvavo ne daugiau kaip du kandidatai ir nė vienas negavo reikiamo balsų skaičiaus, rengiami pakartotiniai rinkimai.

Galutinius Respublikos Prezidento rinkimų rezultatus ne vėliau kaip per 5 dienas po rinkimų skelbia Vyriausioji rinkimų komisija.

Pakartotinių Respublikos Prezidento rinkimų rezultatus ne vėliau kaip per 5 dienas nuo pakartotinio balsavimo dienos skelbia Vyriausioji rinkimų komisija.

Respublikos Prezidento rinkimų rezultatų paskelbimas yra Respublikos Prezidento rinkimų komisijos nutarimo paskelbimas Lietuvos Respublikos laikraščiuose per Lietuvos Respublikos Vyriausybės telegramų agentūrą (ELTA).

Po Respublikos Prezidento rinkimų rezultatų paskelbimo Respublikos Prezidento rinkimų komisija ne vėliau kaip per 3 valandas išrinktam Respublikos Prezidentui įteikia Lietuvos Respublikos Prezidento pažymėjimą.

Asmuo, išrinktas Respublikos Prezidentu, turi sustabdyti savo veiklą politinėse partijose ir politinėse organizacijose iki naujos Respublikos Prezidento rinkimų kampanijos pradžios. Tokį pareiškimą Respublikos Prezidentas turi paskelbti kitą dieną po to, kai Respublikos Prezidento rinkimų komisija įteikia jam Lietuvos Respublikos Prezidento pažymėjimą.

Į pradžią

1.8. Priesaika

Išrinktas Respublikos Prezidentas savo pareigas pradeda eiti rytojaus dieną pasibaigus Respublikos Prezidento kadencijai, po to, kai prisiekia Tautai būti ištikimas Lietuvos Respublikai ir Konstitucijai, sąžiningai atlikti savo pareigas ir būti visiems lygiai teisingas.

Prisiekia ir perrinktas Respublikos Prezidentas.

Respublikos Prezidentas prisiekia Lietuvos Respublikos Seimo rūmuose, Seimo posėdyje. Respublikos Prezidento priesaikos priėmimo ceremonijoje kviečiami dalyvauti Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos - Steigiamojo Seimo 1990 m. kovo 11 d. Akto "Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo" signatarai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nariai, Lietuvos bažnyčių hierarchai bei atstovai, politinių partijų, kitų politinių ir visuomeninių organizacijų atstovai, Lietuvoje akredituoti užsienio valstybių diplomatai.

Respublikos Prezidento priesaikos priėmimo ceremoniją tiesiogiai transliuoja Lietuvos radijas ir televizija.

Respublikos Prezidentas prisiekia, stovėdamas priešais priesaiką priimantį Konstitucinio Teismo pirmininką, o jo nesant - vieną iš Konstitucinio Teismo teisėjų ir skaitydamas priesaikos tekstą padėjęs ranką ant Lietuvos Respublikos Konstitucijos.

Nustatytas toks Respublikos Prezidento priesaikos tekstas:

"Aš, (vardas, pavardė),

prisiekiu Tautai būti ištikimas Lietuvos Respublikai ir Konstitucijai, gerbti ir vykdyti įstatymus, saugoti Lietuvos žemių vientisumą;

prisiekiu sąžiningai eiti savo pareigas ir būti visiems lygiai teisingas;

prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei.

Tepadeda man Dievas!"

Prisiekti leidžiama ir be paskutiniojo sakinio.

Baigęs skaityti priesaiką, Respublikos Prezidentas pasirašo priesaikos aktą. Po to Respublikos Prezidento priesaikos aktą pasirašo Konstitucinio Teismo pirmininkas, o jo nesant - vienas iš Konstitucinio Teismo teisėjų, kuris priėmė priesaiką.

Respublikos Prezidento priesaikos aktas įteikiamas Seimo Pirmininkui ir saugomas Seime.

Priesaikos tekstas netaisomas ir nekeičiamas. Šios nuostatos nesilaikymas, kaip ir atsisakymas prisiekti Seimo posėdyje, pasirašyti priesaikos aktą arba pasirašymas su išlygomis reiškia, kad Respublikos Prezidentas neprisiekė ir todėl negali eiti savo pareigų.

Po to, kai priesaikos aktas pasirašytas, giedamas valstybės himnas.

Į pradžią

2. Prezidento galios

Į pradžią

2.1. Prezidento įgaliojimai užsienio politikos srityje

Respublikos Prezidentas sprendžia pagrindinius užsienio politikos klausimus ir kartu su Vyriausybe vykdo užsienio politiką.

Vyriausybės teikimu Prezidentas skiria ir atšaukia Lietuvos Respublikos diplomatinius atstovus užsienio valstybėse ir prie tarptautinių organizacijų; priima užsienio valstybių diplomatinių atstovų įgaliojamuosius ir atšaukiamuosius raštus; teikia aukščiausius diplomatinius rangus ir specialius vardus. Be to, šalies vadovas pasirašo Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ir teikia jas Seimui ratifikuoti.

Į pradžią

2.2. Prezidentas ir Seimas

Šalies Konstitucijoje įtvirtinta Respublikos Prezidento ir Seimo galių subalansavimo sistema. Respublikos Prezidentas ir Seimas kai kuriuos klausimus sprendžia suderintai. Ypač ryškiai ši "svertų ir atsvarų" sistema pasireiškia įstatymų leidybos procedūroje, formuojant Vyriausybę bei skiriant kitus pareigūnus.

Naujai išrinktas Seimas į pirmąjį posėdį renkasi Prezidento kviečiamas.

Konstitucijoje numatytais atvejais (ginkluoto užpuolimo atveju, įvedant karo padėtį ir skelbiant mobilizaciją arba įvedant nepaprastąją padėtį) tarp Seimo sesijų Prezidentas šaukia neeilinę Seimo sesiją

Prezidentas taip pat skelbia eilinius Seimo rinkimus, o tam tikrais atvejais gali skelbti ir pirmalaikius Seimo rinkimus.

Pirmalaikius Seimo rinkimus Respublikos Prezidentas gali paskelbti dviem atvejais:

1) jeigu Seimas per 30 dienų nuo pateikimo nepriėmė sprendimo dėl naujos Vyriausybės programos arba nuo Vyriausybės programos pirmojo pateikimo per 60 dienų du kartus iš eilės nepritarė Vyriausybės programai;

2) Vyriausybės siūlymu, jeigu Seimas pareiškia tiesioginį nepasitikėjimą Vyriausybe.

Respublikos Prezidentas negali skelbti pirmalaikių Seimo rinkimų, jeigu iki Respublikos Prezidento kadencijos pabaigos liko mažiau kaip 6 mėnesiai, taip pat jeigu po pirmalaikių Seimo rinkimų nepraėjo 6 mėnesiai.

Į pradžią

2.3. Prezidentas ir Vyriausybė

Respublikos Prezidentas Seimo pritarimu skiria ir atleidžia Ministrą Pirmininką, paveda jam sudaryti Vyriausybę ir tvirtina jos sudėtį. Ministro Pirmininko teikimu Prezidentas skiria ir atleidžia ministrus. Lietuvos Respublikos ministrai yra atsakingi Seimui, Respublikos Prezidentui ir tiesiogiai pavaldūs Ministrui Pirmininkui.

Respublikos Prezidentas priima Vyriausybės atsistatydinimą ir prireikus paveda jai toliau eiti pareigas arba paveda vienam iš ministrų eiti Ministro Pirmininko pareigas, kol bus sudaryta nauja Vyriausybė. Prezidentas taip pat priima ministrų atsistatydinimą ir gali pavesti jiems eiti pareigas, kol bus paskirtas naujas ministras. Išrinkus naują Seimą Prezidentas priima Vyriausybės grąžinamus įgaliojimus ir paveda jai eiti pareigas, kol bus sudaryta nauja Vyriausybė. Vyriausybei atsistatydinus ar Vyriausybei grąžinus įgaliojimus, ne vėliau kaip per 15 dienų teikia Seimui svarstyti Ministro Pirmininko kandidatūrą.

Kol nėra Ministro Pirmininko ar jis negali eiti savo pareigų, Respublikos Prezidentas ne ilgesniam kaip 60 dienų laikui Ministro Pirmininko teikimu paveda vienam iš ministrų jį pavaduoti, o kai tokio teikimo nėra, Respublikos Prezidentas vienam iš ministrų paveda pavaduoti Ministrą Pirmininką.

Tarp Seimo sesijų Prezidentas esant reikalui sprendžia, ar leisti patraukti Ministrą Pirmininką ar ministrą baudžiamojon atsakomybėn, duoda leidimą juos suimti ar kitaip suvaržyti jų laisvę.

Į pradžią

2.4. Prezidento įgaliojimai įstatymų leidybos srityje

Įstatymus Lietuvos Respublikoje leidžia Seimas.

Respublikos Prezidentas turi įstatymų leidybos iniciatyvos teisę Seime. Be Prezidento šią teisę turi Seimo nariai, Vyriausybė, taip pat 50 tūkstančių piliečių (rinkėjų).

Seimo priimti įstatymai įsigalioja tik po to, kai juos pasirašo ir oficialiai paskelbia Lietuvos Respublikos Prezidentas (jeigu pačiais įstatymais nenustatoma vėlesnė įsigaliojimo diena).

Po įteikiamu Respublikos Prezidentui pasirašyti ir oficialiai paskelbti Lietuvos Respublikos įstatymo tekstu Seimo statute nustatyta tvarka yra įrašas su Seimo Pirmininko arba jo pavaduotojo parašu apie Seimo priimto įstatymo autentiškumą.

Lietuvos Respublikos įstatymai, kurie įteikiami Respublikos Prezidentui pasirašyti ir oficialiai paskelbti, registruojami specialioje knygoje, kurioje vėliau nurodoma jų pasirašymo bei paskelbimo data arba pažymima apie jų grąžinimą Seimui pakartotinai svarstyti.

Lietuvos Respublikos įstatymo teksto pabaigoje prieš Respublikos Prezidento parašą įrašoma: "Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą."

Respublikos Prezidentas Seimo priimtą įstatymą ne vėliau kaip per dešimt dienų po įteikimo arba pasirašo ir oficialiai paskelbia, arba motyvuotai grąžina Seimui pakartotinai svarstyti.

Jeigu nurodytu laiku Seimo priimto įstatymo Respublikos Prezidentas negrąžina ir nepasirašo, toks įstatymas įsigalioja po to, kai jį pasirašo ir oficialiai paskelbia Seimo Pirmininkas.

Respublikos Prezidento grąžintą įstatymą Seimas gali iš naujo svarstyti ir priimti.

Pakartotinai Seimo apsvarstytas įstatymas laikomas priimtu, jeigu buvo priimtos Respublikos Prezidento teikiamos pataisos ir papildymai arba jeigu už įstatymą balsavo daugiau kaip 1/2, o už konstitucinį įstatymą ne mažiau kaip 3/5 visų Seimo narių. (Paprastai įstatymai laikomi priimtais, jeigu už juos balsavo dauguma Seimo narių, dalyvaujančių posėdyje, o konstituciniai priimami, jeigu už juos balsuoja daugiau kaip pusė visų Seimo narių, o keičiami ne mažesne kaip 3/5 visų Seimo narių.) Tokius įstatymus Respublikos Prezidentas privalo ne vėliau kaip per tris dienas pasirašyti ir nedelsiant oficialiai paskelbti.

Priimtą įstatymą dėl Konstitucijos keitimo pasirašo Respublikos Prezidentas ir ne vėliau kaip per 5 dienas oficialiai paskelbia.

Jeigu nurodytu laiku tokio įstatymo Respublikos Prezidentas nepasirašo ir nepaskelbia, šis įstatymas įsigalioja, kai jį pasirašo ir oficialiai paskelbia Seimo Pirmininkas.

Įstatymas dėl Konstitucijos keitimo įsigalioja ne anksčiau kaip po vieno mėnesio nuo jo priėmimo.

Referendumu priimtą įstatymą ar kitą aktą ne vėliau kaip per 5 dienas privalo pasirašyti ir oficialiai paskelbti Respublikos Prezidentas.

Jeigu nurodytu laiku tokio įstatymo Respublikos Prezidentas nepasirašo ir nepaskelbia, įstatymas įsigalioja po to, kai jį pasirašo ir oficialiai paskelbia Seimo Pirmininkas.

Į pradžią

2.5. Prezidento teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą

Respublikos Prezidentas gali kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Vyriausybės aktų sutikimo su Konstitucija ir įstatymais (dėl Seimo priimtų įstatymų sutikimo su Konstitucija Prezidentas kreiptis negali). Jeigu Konstitucinis Teismas priima sprendimą, kad atitinkamas aktas prieštarauja Konstitucijai ar įstatymams, toks aktas negali būti taikomas nuo oficialaus sprendimo paskelbimo dienos.

Prezidentas gali kreiptis į Konstitucinį Teismą išvados, ar nebuvo pažeisti rinkimų įstatymai per Seimo narių rinkimus, taip pat dėl tarptautinių sutarčių.

Į pradžią

2.6. Prezidento įgaliojimai skiriant teisėjus

Lietuvos Respublikos teismų sistemą sudaro apylinkių ir apygardų teismai, Lietuvos apeliacinis teismas ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, taip pat administraciniai teismai. Skiriant ir atleidžiant šių teismų teisėjus vienaip ar kitaip dalyvauja Respublikos Prezidentas.

Respublikos Prezidentas teikia Seimui Aukščiausiojo Teismo teisėjų kandidatūras, o paskyrus visus Aukščiausiojo Teismo teisėjus, iš jų teikia Seimui skirti Aukščiausiojo Teismo pirmininką. Aukščiausiojo Teismo skyrių pirmininkus iš paskirtų teisėjų skiria Seimas Respublikos Prezidento teikimu, pasiūlius Aukščiausiojo Teismo pirmininkui.

Prezidentas skiria Apeliacinio teismo teisėjus, o iš jų - Apeliacinio teismo pirmininką, jeigu jų kandidatūroms pritaria Seimas. Teisėjų kandidatūras Prezidentui teikia teisingumo ministras.

Apylinkių, apygardų ir specializuoto teismo teisėjus bei pirmininkus skiria, jų darbo vietas keičia Respublikos Prezidentas.

Įstatymo numatytais atvejais Prezidentas atleidžia arba teikia Seimui atleisti teisėjus.

Dėl teisėjų paskyrimo, paaukštinimo, perkėlimo ar atleidimo iš pareigų Respublikos Prezidentui pataria speciali įstatymo numatyta teisėjų institucija - Teisėjų tarybą.

Respublikos Prezidentas įstatymo nustatytais atvejais nustato arba teikia Seimui nustatyti teisėjų skaičių teismuose, tvirtina teisėjų valdžios simbolių etalonus, pažymėjimų pavyzdžius.

Lietuvos Konstitucija bei kiti įstatymai įtvirtina teisminės valdžios savarankiškumą ir teisėjai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi.

Teisėjas negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, suimtas, negali būti kitaip suvaržyta jo laisvė be Seimo, o tarp Seimo sesijų - be Respublikos Prezidento sutikimo.

Teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo. Valstybinės valdžios ir valdymo institucijų, Seimo narių ir kitų pareigūnų, politinių partijų, politinių ir visuomeninių organizacijų ar piliečių kišimasis į teisėjo ar teismo veiklą draudžiamas ir užtraukia įstatymo numatytą atsakomybę. Taigi Respublikos Prezidentas negali daryti įtakos teismų sprendimams konkrečiose bylose, nors piliečiai dažnai kreipiasi į šalies vadovą su skundais dėl teismuose priimtų sprendimų.

Ypatingą vietą valstybės institucijų sistemoje užima Konstitucinis Teismas. Šis Teismas sprendžia, ar įstatymai ir kiti Seimo aktai neprieštarauja Konstitucijai, o Respublikos Prezidento ir Vyriausybės aktai - neprieštarauja Konstitucijai arba įstatymams.

Prezidentas teikia Seimui trijų Konstitucinio Teismo teisėjų kandidatūras, o paskyrus visus Konstitucinio Teismo teisėjus, iš jų teikia Seimui skirti Konstitucinio Teismo pirmininko kandidatūrą.

Į pradžią

2.7. Prezidento įgaliojimai krašto apsaugos srityje

Respublikos Prezidentas yra vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas. Jis skiria kariuomenės vadą, suteikia pirminius ir aukščiausius karinius laipsnius.

Prezidentas vadovauja Valstybės gynimo tarybai, kuri svarsto ir koordinuoja svarbiausius valstybės gynybos klausimus.

Sprendimus dėl mobilizacijos, karo padėties, ginkluotųjų pajėgų panaudojimo ir sprendimą gintis nuo ginkluotos agresijos priima Respublikos Prezidentas.

Taikos metu Prezidentas tvirtina kariuomenės dislokavimo vietas ir manevravimo teritorines ribas; sprendimus dėl kariuomenės dalinių perkėlimo į kitą dislokavimo vietą savo dekretu turi teisę priimti tik Respublikos Prezidentas. Tik šalies vadovas savo dekretu gali įsakyti krašto apsaugos ministrui suformuoti karių padalinius valstybės sienų apsaugai.

Į pradžią

2.8. Nepaprastosios padėties įvedimas

Jeigu Valstybėje iškyla grėsmė konstitucinei santvarkai ar visuomenės rimčiai, Seimas gali visoje valstybės teritorijoje ar jos dalyje įvesti nepaprastąją padėtį. Jos trukmė - iki šešių mėnesių.

Tarp Seimo sesijų neatidėliotinais atvejais tokį sprendimą turi teisę priimti Respublikos Prezidentas, kartu šaukdamas neeilinę Seimo sesiją svarstyti šio klausimo. Seimas patvirtina arba panaikina Respublikos Prezidento sprendimą.

Į pradžią

2.9. Prezidento įgaliojimai skiriant ir atleidžiant valstybės pareigūnus

Be jau minėtų valstybės pareigūnų (Ministro Pirmininko, ministrų, teisėjų, diplomatinių atstovų užsienio šalyse) Konstitucija ir įstatymai Prezidentui suteikia įgaliojiomus skiriant ir atleidžiant šiuos valstybės pareigūnus:

Prezidentas teikia Seimui valstybės kontrolieriaus, Lietuvos banko valdybos pirmininko kandidatūrą; gali teikti Seimui pareikšti nepasitikėjimą jais.

Seimo pritarimu Prezidentas skiria ir atleidžia kariuomenės vadą ir saugumo tarnybos vadovą; pastarojo teikimu skiria ir atleidžia saugumo tarnybos vadovo pavaduotojus.

Į pradžią

2.10. Pilietybės klausimai

Respublikos Prezidentas suteikia šalies pilietybę, tenkina asmenų prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atsisakymo ar grąžinimo, gali suteikti šalies pilietybę išimties tvarka.

Lietuvos Respublikos pilietybės klausimams preliminariai svarstyti Respublikos Prezidentas sudaro pilietybės reikalų komisiją ir tvirtina Pilietybės klausimų nagrinėjimo šioje komisijoje taisykles.

Pilietybės reikalų komisija teikia Respublikos Prezidentui pasiūlymus patenkinti prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės, o atsisakiusi rekomenduoti suteikti pilietybę - pareiškėjui apie tai praneša raštu, nurodydama atsisakymo motyvus.

Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo, jos atsisakymo, grąžinimo, pilietybės netekimo, taip pat akto dėl pilietybės suteikimo pripažinimo negaliojančiu, klausimus sprendžia Respublikos Prezidentas ir dėl to leidžia dekretus.

Respublikos Prezidento dekretus dėl pilietybės teikimo pasirašo ir Vidaus reikalų ministras.

Į pradžią

2.11. Malonė

Respublikos Prezidentas teikia malonę nuteistiesiems. Malonė paprastai teikiama pagal pačių nuteistųjų prašymus.

Svarstomi malonės prašymai tų asmenų, kuriuos yra nuteisę Lietuvos Respublikos teismai, taip pat tų Lietuvos Respublikos piliečių, kuriuos nuteisė kitų valstybių teismai ir kurie atlieka bausmę Lietuvoje, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis nenumato kitko.

Nuteistųjų malonės prašymus preliminariai svarsto ir pasiūlymus dėl jų teikia Malonės komisija, kurios posėdžiams vadovauja Respublikos Prezidentas. Malonės komisiją sudaro Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras, Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, Respublikos Prezidento patarėjas valstybės ir teisės klausimais, Respublikos Prezidento kanceliarijos vadovas, Lietuvos Respublikos policijos kapelionas, Lietuvos kalinių globos draugijos atstovas.

Malonė nuteistiesiems teikiama šiais būdais: 1) mirties bausmę pakeičiant laisvės atėmimu; 2) visiškai arba iš dalies atleidžiant tiek nuo pagrindinės, tiek nuo papildomosios bausmės; 3) neatbūtą laisvės atėmimo dalį pakeičiant švelnesne bausme.

Malonė nuteistiesiems teikiama Respublikos Prezidento dekretais.

Į pradžią

2.12. Valstybiniai apdovanojimai

Respublikos Prezidentas skiria valstybinius apdovanojimus. Valstybiniai apdovanojimai - ordinai, medaliai ir kiti pasižymėjimo ženklai - skiriami taikos ir karo metu nusipelniusiems asmenims pagerbti bei Lietuvos piliečiams skatinti atsidėjus dirbti Lietuvos valstybės ir visuomenės gerovei.

Lietuvos Respublikoje yra šie valstybiniai apdovanojimai:

Ordinai:

1) Vytauto Didžiojo ordinas,

2) Vyčio Kryžiaus ordinas,

3) Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino ordinas.

Medaliai ir kiti pasižymėjimo ženklai:

1) Vyčio Kryžius,

2) Vyčio Kryžiaus ordino vėliava,

3) Vytauto Didžiojo ordino medalis,

4) Didžiojo Lietuvos Kunigaiščio Gedimino ordino medalis,

5) Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalis,

6) Lietuvos nepriklausomybės medalis,

7) Žūvančiųjų gelbėjimo kryžius (buvęs Žūstančių gelbėjimo kryžius),

8) Šaulių žvaigždė,

9) Šaulių žvaigždės medalis;

10) Sausio 13-osios atminimo medalis;

11) Žūvančiųjų gelbėjimo kryžius.

Šiuo metu, iki atskiro Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo dėl Lietuvos Respublikos ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų, skiriami šie valstybės apdovanojimai:

1) Vytauto Didžiojo 1-ojo laipsnio ordinas;

2) Vyčio Kryžiaus ordinas;

3) Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino ordinas;

4) Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino ordino medalis;

5) Dariaus ir Girėno medalis;

6) Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalis;

7) Sausio 13-osios atminimo medalis;

8) Žūvančiųjų gelbėjimo kryžius.

Lietuvos valstybės ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų vyriausiasis tvarkytojas yra Lietuvos Respublikos ordinų kancleris. Juo yra Respublikos Prezidento kanceliarijos vadovas.

Į pradžią

2.13. Kitos Prezidento teisės

Respublikos Prezidentui, kaip valstybės vadovui, valstybiniame radijuje ir televizijoje suteikiamas laikas pasisakyti šalies vidaus ir užsienio politikos klausimais.

Esant neatidėliotinam reikalui, Respublikos Prezidentui turi būti suteikiamas laikas, nenumatytas radijo ir televizijos programose.

Į pradžią

3. Dekretai
Respublikos Prezidentas, įgyvendindamas jam suteiktus įgaliojimus, leidžia aktus - dekretus.

Respublikos Prezidento dekretai registruojami Respublikos Prezidento dekretų knygoje ir jiems suteikiamas atitinkamas eilės numeris.

Respublikos Prezidento dekretai nustatyta tvarka skelbiami "Valstybės žiniose", laikraščiuose, per radiją ir televiziją.

Respublikos Prezidento dekretai įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo, jeigu dekretuose nenurodyta kita jų įsigaliojimo data.

Respublikos Prezidento dekretus Lietuvos Respublikos Konstitucijos 85 straipsnyje nurodytais klausimais taip pat pasirašo:

1) dėl Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovų užsienio valstybėse ir prie tarptautinių organizacijų skyrimo ir atšaukimo - Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas;

2) dėl aukščiausių diplomatinių rangų ir specialių vardų teikimo - Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras;

3) dėl aukščiausių karinių laipsnių suteikimo - Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas;

4) dėl nepaprastosios padėties skelbimo - Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas;

5) dėl Lietuvos Respublikos pilietybės teikimo - Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras.

Respublikos Prezidentas savo rezidencijos, jį aptarnaujančių padalinių struktūros, etatų ir vidaus darbo organizavimo klausimais leidžia potvarkius.

Į pradžią

4. Prezidento pavadavimas
Respublikos Prezidentą, laikinai išvykusį į užsienį arba susirgusį ir dėl to laikinai negalintį eiti pareigų, tuo laiku pavaduoja Seimo Pirmininkas.

Laikinai pavaduodamas Respublikos Prezidentą, Seimo Pirmininkas negali skelbti pirmalaikių Seimo rinkimų, atleisti ar skirti ministrų be Seimo sutikimo. Tuo laikotarpiu Seimas negali svarstyti klausimo dėl nepasitikėjimo Seimo Pirmininku.

Jokiais kitais atvejais ir jokiems kitiems asmenims ar institucijoms negalima vykdyti Respublikos Prezidento įgaliojimų.

Į pradžią

5. Prezidento įgaliojimų pasibaigimas
Respublikos Prezidento įgaliojimai nutrūksta, kai:

1) pasibaigia laikas, kuriam jis buvo išrinktas;

2) įvyksta pirmalaikiai Respublikos Prezidento rinkimai;

3) Respublikos Prezidentas atsistatydina iš pareigų;

4) miršta;

5) Seimas jį pašalina iš pareigų apkaltos proceso tvarka;

6) Seimas, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo išvadą, 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma priima nutarimą, kuriuo konstatuojama, kad Respublikos Prezidento sveikatos būklė neleidžia jam eiti savo pareigų.

Į pradžią

5.1. Pirmalaikiai Respublikos Prezidento rinkimai

Kai Konstitucijoje numatytais atvejais Respublikos Prezidentas skelbia pirmalaikius Seimo rinkimus, naujai išrinktas Seimas 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma per 30 dienų nuo pirmosios posėdžio dienos gali paskelbti pirmalaikius Respublikos Prezidento rinkimus.

Respublikos Prezidentas, pageidaujantis dalyvauti rinkimuose, iš karto įregistruojamas kandidatu.

Tokiuose rinkimuose pakartotinai išrinktas Respublikos Prezidentas laikomas išrinktu antrajai kadencijai, jeigu iki rinkimų praėjo daugiau kaip treji metai jo pirmosios kadencijos laiko. Jeigu praėjo mažiau negu treji metai jo pirmosios kadencijos laiko - Respublikos Prezidentas renkamas tik likusiam pirmosios kadencijos laikui, kuris nelaikomas antrąja kadencija.

Jeigu pirmalaikiai Respublikos Prezidento rinkimai skelbiami jo antrosios kadencijos metu, tai esamas Respublikos Prezidentas gali būti išrinktas tik likusiam antrosios kadencijos laikui.

Galimi atvejai, kai Prezidento rinkimai rengiami nepasibaigus kadencijai. Tokiais atvejais rengiami rinkimai, nors ir įvyksta ankščiau negu paprastai, nevadinami pirmalaikiais:

Respublikos Prezidentui mirus, atsistatydinus, pašalinus jį iš pareigų apkaltos proceso tvarka ar tada, kai Seimas nutaria, kad Respublikos Prezidento sveikatos būklė neleidžia jam eiti pareigų, jo pareigas laikinai eina Seimo Pirmininkas. Šiuo atveju Seimo Pirmininkas netenka savo įgaliojimų Seime, kur jo pareigas Seimo pavedimu laikinai eina jo pavaduotojas.

Išvardytais atvejais Seimas ne vėliau kaip per 10 dienų privalo paskirti Respublikos Prezidento rinkimus, kurie turi būti surengti ne vėliau kaip per du mėnesius. Seimui negalint susirinkti ir paskelbti Respublikos Prezidento rinkimų, rinkimus skelbia Vyriausybė.

Į pradžią

5.2. Apkaltos procesas

Respublikos Prezidentas gali būti prieš laiką pašalintas iš pareigų tik šiurkščiai pažeidęs Konstituciją arba sulaužęs priesaiką, taip pat paaiškėjus, jog padarė nusikaltimą. Respublikos Prezidento pašalinimo iš pareigų klausimą sprendžia Seimas apkaltos proceso tvarka.

Į pradžią

6. Prezidento neliečiamybė
Respublikos Prezidento asmuo neliečiamas: kol eina savo pareigas, jis negali būti suimtas, patrauktas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn.

Respublikos Prezidento garbę ir orumą gina Lietuvos Respublikos įstatymai.

Įstatymai numato atsakomybę už viešą Respublikos Prezidento įžeidimą arba šmeižimą.

Į pradžią

7. Prezidento simboliai
Respublikos Prezidentas turi vėliavą - valstybės vadovo simbolį.

Respublikos Prezidento vėliava - purpurinis audeklas, kurio abiejose pusėse centre vaizduojamas Lietuvos valstybės herbas, iš dešinės laikomas grifo, iš kairės - vienaragio. Respublikos Prezidento vėliavos pločio ir ilgio santykis - 1:1,2.

Respublikos Prezidento vėliava ir jos atvaizdas visada turi atitikti Respublikos Prezidento vėliavos spalvų etaloninį atvaizdą, kurį Lietuvos heraldikos komisijos teikimu tvirtina Lietuvos Respublikos Seimas.

Respublikos Prezidento vėliava iškeliama virš Respublikos Prezidento rezidencijos, kai Vilniuje arba vasaros rezidencijos buvimo vietoje yra Respublikos Prezidentas.

Respublikos Prezidento vėliava taip pat iškeliama laivuose ir ant kitų transporto priemonių, kur yra Respublikos Prezidentas.

Respublikos Prezidentas naudojasi apvaliu antspaudu, dokumentų blankais su Lietuvos valstybės herbu. Antspaude yra įrašyta "Lietuvos Respublikos Prezidentas".

Į pradžią

8. Prezidento aprūpinimas ir aptarnavimas
Nustatytas toks Respublikos Prezidento valstybinis aprūpinimas ir aptarnavimas:

1) darbo užmokestis - 12 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio;

2) rezidencija Vilniuje ir vasaros rezidencija, taip pat tarnybinis butas Vilniuje;

3) specialios paskirties lėktuvas ir 2 automobiliai;

4) apsauga, kuria rūpinasi specialios paskirties tarnyba;

5) atstovavimo išlaidos šalies viduje ir lankantis užsienio valstybėse - pagal tarptautinę diplomatinę praktiką atsiskaitytinai ir 25 procentai Respublikos Prezidento mėnesinio darbo užmokesčio neatsiskaitytinai.

Respublikos Prezidentui įteiktos dovanos, kurias jis gavo oficialių vizitų metu užsienio valstybėse, taip pat dovanos, kurias jam įteikė užsienio valstybių atstovai oficialių vizitų metu Lietuvoje, yra valstybės turtas, saugomas Respublikos Prezidento rezidencijoje. Šios dovanos nustatyta tvarka gali būti perduodamos saugoti muziejams, o ypač vertingos - Lietuvos bankui.

Tokia tvarka taikoma ir tada, kai Respublikos Prezidentui dovanos įteikiamos kaip valstybės vadovui Lietuvoje.

Išėjusiam iš valstybės tarnybos Respublikos Prezidentui iki gyvos galvos:

1) nustatoma 50 procentų Respublikos Prezidento darbo užmokesčio dydžio pensija per mėnesį;

2) suteikiama poilsiavietė su aptarnavimu, taip pat apsauga ir transportas. Aptarnaujančių asmenų skaičių, apsaugos ir transporto priemonių kiekį nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Respublikos Prezidento vardas juo buvusiam asmeniui išlieka iki gyvos galvos.

Respublikos Prezidentai laidojami valstybės lėšomis.

Į pradžią

8.1.Prezidento rezidencija

Respublikos Prezidentas turi rezidenciją, kurioje yra Respublikos Prezidento darbo, reprezentacijos ir gyvenamosios patalpos, taip pat jį aptarnaujančių pareigūnų darbo patalpos.

Respublikos Prezidento įgaliojimų laikui su jį aptarnaujančių padalinių pareigūnais sudaroma terminuota darbo sutartis. Respublikos Prezidento įgaliojimams nutrūkus, visais atvejais jį aptarnaujantys pareigūnai atsistatydina.

Respublikos Prezidentas savo rezidencijos, jį aptarnaujančių padalinių struktūros, etatų ir vidaus darbo organizavimo klausimais leidžia potvarkius.

Respublikos Prezidento kanceliarijoje ir kituose padaliniuose sukaupta medžiaga yra Tautos ir Lietuvos valstybės istorijos ypatinga sudėtinė dalis bei nacionalinis turtas.

Paruošė Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija. Cituojant būtina nurodyti šaltinį.